COVID-19 STATISTIKA KAUNO MIESTE

Statistikoje pateikiami bendri duomenys:

IŠ VISO

57 321

Atvejai

53 353

Pasveikę

1 276

Mir­tys

76 %

IMUNIZACIJA
Zona

Šiandien

2 397

Sergan­tys

199

nauji

+2.3 %

Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų pokytis

1 113.3

NAUJI ATVEJAI PER 14 D. 100 000 GYV.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-12-02 10:25
Lietuvos statistiką rasite čia.

NAUJIENOS

Kauniečių skiepijimas namuose
2021-12-03

Gulintys, sunkiai vaikštantys pacientai, pageidaujantys, kad juos paskiepytų namuose – gali kreiptis į Kauno sveikatos priežiūros įstaigas.

Kauniečių skiepijimas namuose (2021-12-03) vakcinacijasvarbu
Vyriausybė patvirtino papildomas COVID-19 valdymo priemones (2021-11-19) svarbuvakcinacijaprevencija
Ankstinamas sustiprinančiosios vakcinos dozės terminas (2021-11-17) svarbuvakcinacijaprevencija
Pilnamečiai gyventojai kviečiami revakcinuotis sustiprinančiąja doze (2021-10-19) svarbuprevencijavakcinacija

VIDEO

AIŠKINAM: Skiepai

2021-05-26

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, mokslininkams buvo aišku, kad iš jos išsivaduoti galėsime, kai bus sukurti skiepai. Dabar, kai jau turime net keletą skirtingų patvirtintų saugių ir...

AIŠKINAM: Skiepai (2021-05-26)
COVID-19 ligos atvejo anketos pildymas (2021-04-21)
Užregistruokite vyresnio amžiaus artimuosius vakcinai nuo COVID-19 (2021-03-30)
COVID-19 rekomendacijos (2020-09-23)

DUK

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Naujos COVID-19 atmainos pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis ir yra ženkliai pavojingesnės.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys, nuovargis, skonio ar kvapo praradimas. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – sloga, galvos, gerklės ir viso kūno skausmas, viduriavimas, odos išbėrimas, rankų ar kojų pirštų spalvos pakitimai.

Pajutus ūmius simptomus – pasunkėjusį kvėpavimą arba dusulį, sutrikus kalbai ar judėjimui, jaučiant intensyvų krūtinės skausm – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vidutiniškai simptomai pasireiškia po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo virusu, tačiau inkubacinis periodas gali užtrukti iki 14 dienų.

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo laikomas, kai:
• su COVID-19 sergančiuoju buvo mažesniu nei 2 m atstumu ilgiau nei 15 min.;
• turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį su sergančiuoju (pvz.: spaudęs ranką) ar sergančiojo kūno skysčiais.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Paslaugos ir konsultacijos teikimos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:

  • praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Spikevax“ („Moderna“) vakcinos antrosios dozės suleidimo;
  • praėjus 2 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
  • turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą;
  • yra vaikas iki 16 metų.

Galimybių pasas taikomas vaikams nuo 12 metų amžiaus.

Galimybių pasas vaikams nuo 12 iki 16 metų  bus išduodamas jei vaikas atitiks šiuos kriterijus:

  • pasiskiepijus pagal pilną vakcinacijos programą (GP galios 7 mėn);
  • valstybės lėšomis atlikus vieną serologinį tyrimą (GP galios 60 d. Vėliau, Galimybių paso galiojimas bus pratęsiamas profilaktiškai testuojantis mokykloje kaupinių metodu arba kas 7 d. testuojantis PGR mobiliame punkte. Tiek vienas serologinis tyrimas, tiek periodiniai tyrimai vaikams bus apmokami valstybės lėšomis);
  • persirgus (GP galios 7 mėn.)
Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Nuo lapkričio 15 d. Vyriausybė griežtina apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarką viešose vietose: gyventojai turi atsisakyti visų medžiaginių bei savadarbių veido apsaugos priemonių ir nuo pirmadienio prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį,  burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.

Operacijų vadovo sprendimais bus nustatytos pagrįstos ir proporcingos išimtys (pvz., valgant, dainuojant, sportuojant ir kt.). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kitais sprendimuose numatytais atvejais.

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Dėl COVID-19 periodiškai tirtis privalo asmenys, kurie dirba šiose srityse:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinis arba viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • viešojo maitinimo paslaugų teikimas;
  • mažmeninė prekyba;
  • viešasis administravimas;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Darbuotojai reguliariai turi tirtis kas 7–10 d.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kada ir kur galiu nemokamai tirtis antikūnus?

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad antikūnų lygis ima ženkliai mažėti jau po 6 mėnesių, o sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas nusilpsta dar greičiau.

Praėjus 120 dienų po pilnos vakcinacijos – 1 dozės „Janssen“ arba 2 dozių „Vaxzevria“, „Comirnaty“ ar „Spikevax“ skiepų – gyventojams priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas. Tyrimas padės įsivertinti turimus antikūnų kiekius ir apsispręsti ar jau laikas skiepytis sustiprinančia doze nuo COVID-19.

Tyrimui būtina išankstinė registracija Kauno miesto padaliniuose ar vienoje iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Pilnas ir nuolat atnaujinimas sąrašas: bit.ly/antikunu-tyrimai

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,3 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Pasiskiepyti galima pagrindiniame Kauno vakcinavimo centre – Kauno  Ledo rūmų. Pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 15 val. priimami visi gyventojai su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt arba tel. 1808), o nuo 15 val. iki 19.30 skiepijami visi asmenys – tiek su išankstine registracija, tiek ir be jos.

Mieste taip pat nemokamai nuo COVID-19 vakcinuoja privačios sveikatos priežiūros įmonės. Nuolat atnaujinama informacija teikiama skityje svarbu.kaunas.lt/vakcinacija/.

Ar skiepijama namuose?

Kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Vakcinavimo namuose paslaugą (visiems gyventojams arba įstaigos pacientams) teikia ir kai kurios privačios priežiūros įmonės. Paslaugų teikėjų sąrašas čia.

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos 2 skiepu sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos.

Trečiojo skiepo datą gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie vakcinavimas.kaunas.lt. Nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję 180 d.

Kokiu skiepu ir kada revakcinuotis?

Pasiskiepyti stiprinančiąja COVID-19 vakcina gali asmenys, kuriems praėjo keturi mėnesiai po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės. 

Jeigu gyventojai pilnai pasiskiepijo „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) arba „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis, tuomet stiprinančiajai dozei turėtų rinktis „Comirnaty“ skiepą. Jeigu „Janssen“ – tuomet „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakciną. 

Trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.  

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą. Pirminiame etape:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Antriniame etape gyventojai kviečiami pasiskiepyti stiprinančiąja vakcinos doze. Ja pasiskiepyti galima, praėjus keturiems mėnesiams po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės.

SVARBU: trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.

 

Saviizoliacija

Kada turiu izoliuotis?

Saviizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariantiems, kad užsikrėtė COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su sergančiu koronavirusine infekcija (10 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, su galimybe susitrumpinti izoliavimosi terminą*);
  • Ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 10 dienų nuo grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, su galimybe susitrumpinti izoliavimosi terminą*;
  • Asmenims, kuriems taikomas reikalavimas tik dėl tyrimų atlikimo, turi izoliuotis tol, kol bus gautas neigiamas laboratorinio tyrimo dėl COVID-19 ligos atsakymas.

*po 7 izoliavimosi dienų gyventojas gali atlikti SARS-CoV-2 PGR tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gavus neigiamą rezultatą, privalo užpildyti šią formą, kad sutrumpintas izoliacijos terminas būtų registruotas informacinėje sistemoje, kurios duomenimis naudojasi institucijos, atliekančios izoliuotų asmenų patikrinimus

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija ir testavimas netaikomas gyventojams, jeigu:

  • asmuo yra pilnai pasiskiepijęs ir po skiepo praėję ne mažiau kaip 14 d.;
  • asmuo prasirgęs koronavirusine infekcija ir turi tai patvirtinančius dokumentus;
  • oficialių delegacijų nariams, tiek keliaujant vežėjų transportu, tiek kitais būdais.

Tam tikrais atvejais saviizoliacija gyventojams nebūtina, tačiau jie privalo atlikti tyrimą dėl COVID-19. Pačiau susipažinti su taisyklėmis galite čia.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, išskyrus gyventojus grįžusius iš šalių, kurioms taikomos sustiprintos izoliacijos priemonės, gali palikti izoliavimo vietą dėvėdamas nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę) šiais atvejais neinformavęs NVSC:

  • Organizuojant artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą arba lankyti mirštantį pacientą;
  • Vykstant į gydymo įstaigą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Vežant savimi negalintį pasirūpinti asmenį į gydymo įstaigą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Asmenims, kurie turi vykti į teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Asmenims, kurie turi dalyvauti savo vestuvėse;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalui, vykstantiems į aukšto meistriškumo sporto pratybas, treniruočių stovyklas, varžybas ir su jų sporto veikla susijusias institucijas ar įstaigas;
  • Asmenims, kuriems būtina vykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas, gavus jų kvietimą;
  • Iš anksto užsiregistravus nuvykti į mobilųjį punktą arba į gydymo įstaigą dėl ėminių iš nosiaryklės ir ryklės dėl COVID-19 tyrimo ar nuvežant ten savimi pasirūpinti negalintį asmenį;
  • Užsieniečiai, kai jų kelionės tikslas susijęs su darbo funkcijų vykdymu, gali nuvykti į darbo ar verslo reikalams tvarkyti būtiną vietą.
  • Nuvykti skiepytis paskirtu laiku antrąja COVID-19 vakcinos doze;
  • Ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis gali vykti skiepytis  paskirtu laiku – bet kuria vakcinos doze.

Švietimas

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Naujos COVID-19 atmainos pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis ir yra ženkliai pavojingesnės.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys, nuovargis, skonio ar kvapo praradimas. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – sloga, galvos, gerklės ir viso kūno skausmas, viduriavimas, odos išbėrimas, rankų ar kojų pirštų spalvos pakitimai.

Pajutus ūmius simptomus – pasunkėjusį kvėpavimą arba dusulį, sutrikus kalbai ar judėjimui, jaučiant intensyvų krūtinės skausm – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vidutiniškai simptomai pasireiškia po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo virusu, tačiau inkubacinis periodas gali užtrukti iki 14 dienų.

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo laikomas, kai:
• su COVID-19 sergančiuoju buvo mažesniu nei 2 m atstumu ilgiau nei 15 min.;
• turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį su sergančiuoju (pvz.: spaudęs ranką) ar sergančiojo kūno skysčiais.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Paslaugos ir konsultacijos teikimos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:

  • praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Spikevax“ („Moderna“) vakcinos antrosios dozės suleidimo;
  • praėjus 2 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
  • turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą;
  • yra vaikas iki 16 metų.

Galimybių pasas taikomas vaikams nuo 12 metų amžiaus.

Galimybių pasas vaikams nuo 12 iki 16 metų  bus išduodamas jei vaikas atitiks šiuos kriterijus:

  • pasiskiepijus pagal pilną vakcinacijos programą (GP galios 7 mėn);
  • valstybės lėšomis atlikus vieną serologinį tyrimą (GP galios 60 d. Vėliau, Galimybių paso galiojimas bus pratęsiamas profilaktiškai testuojantis mokykloje kaupinių metodu arba kas 7 d. testuojantis PGR mobiliame punkte. Tiek vienas serologinis tyrimas, tiek periodiniai tyrimai vaikams bus apmokami valstybės lėšomis);
  • persirgus (GP galios 7 mėn.)
Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Nuo lapkričio 15 d. Vyriausybė griežtina apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarką viešose vietose: gyventojai turi atsisakyti visų medžiaginių bei savadarbių veido apsaugos priemonių ir nuo pirmadienio prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį,  burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.

Operacijų vadovo sprendimais bus nustatytos pagrįstos ir proporcingos išimtys (pvz., valgant, dainuojant, sportuojant ir kt.). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kitais sprendimuose numatytais atvejais.

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Dėl COVID-19 periodiškai tirtis privalo asmenys, kurie dirba šiose srityse:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinis arba viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • viešojo maitinimo paslaugų teikimas;
  • mažmeninė prekyba;
  • viešasis administravimas;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Darbuotojai reguliariai turi tirtis kas 7–10 d.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kada ir kur galiu nemokamai tirtis antikūnus?

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad antikūnų lygis ima ženkliai mažėti jau po 6 mėnesių, o sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas nusilpsta dar greičiau.

Praėjus 120 dienų po pilnos vakcinacijos – 1 dozės „Janssen“ arba 2 dozių „Vaxzevria“, „Comirnaty“ ar „Spikevax“ skiepų – gyventojams priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas. Tyrimas padės įsivertinti turimus antikūnų kiekius ir apsispręsti ar jau laikas skiepytis sustiprinančia doze nuo COVID-19.

Tyrimui būtina išankstinė registracija Kauno miesto padaliniuose ar vienoje iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Pilnas ir nuolat atnaujinimas sąrašas: bit.ly/antikunu-tyrimai

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,3 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Pasiskiepyti galima pagrindiniame Kauno vakcinavimo centre – Kauno  Ledo rūmų. Pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 15 val. priimami visi gyventojai su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt arba tel. 1808), o nuo 15 val. iki 19.30 skiepijami visi asmenys – tiek su išankstine registracija, tiek ir be jos.

Mieste taip pat nemokamai nuo COVID-19 vakcinuoja privačios sveikatos priežiūros įmonės. Nuolat atnaujinama informacija teikiama skityje svarbu.kaunas.lt/vakcinacija/.

Ar skiepijama namuose?

Kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Vakcinavimo namuose paslaugą (visiems gyventojams arba įstaigos pacientams) teikia ir kai kurios privačios priežiūros įmonės. Paslaugų teikėjų sąrašas čia.

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos 2 skiepu sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos.

Trečiojo skiepo datą gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie vakcinavimas.kaunas.lt. Nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję 180 d.

Kokiu skiepu ir kada revakcinuotis?

Pasiskiepyti stiprinančiąja COVID-19 vakcina gali asmenys, kuriems praėjo keturi mėnesiai po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės. 

Jeigu gyventojai pilnai pasiskiepijo „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) arba „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis, tuomet stiprinančiajai dozei turėtų rinktis „Comirnaty“ skiepą. Jeigu „Janssen“ – tuomet „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakciną. 

Trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.  

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą. Pirminiame etape:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Antriniame etape gyventojai kviečiami pasiskiepyti stiprinančiąja vakcinos doze. Ja pasiskiepyti galima, praėjus keturiems mėnesiams po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės.

SVARBU: trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.

 

Saviizoliacija

Kada turiu izoliuotis?

Saviizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariantiems, kad užsikrėtė COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su sergančiu koronavirusine infekcija (10 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, su galimybe susitrumpinti izoliavimosi terminą*);
  • Ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 10 dienų nuo grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, su galimybe susitrumpinti izoliavimosi terminą*;
  • Asmenims, kuriems taikomas reikalavimas tik dėl tyrimų atlikimo, turi izoliuotis tol, kol bus gautas neigiamas laboratorinio tyrimo dėl COVID-19 ligos atsakymas.

*po 7 izoliavimosi dienų gyventojas gali atlikti SARS-CoV-2 PGR tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gavus neigiamą rezultatą, privalo užpildyti šią formą, kad sutrumpintas izoliacijos terminas būtų registruotas informacinėje sistemoje, kurios duomenimis naudojasi institucijos, atliekančios izoliuotų asmenų patikrinimus

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija ir testavimas netaikomas gyventojams, jeigu:

  • asmuo yra pilnai pasiskiepijęs ir po skiepo praėję ne mažiau kaip 14 d.;
  • asmuo prasirgęs koronavirusine infekcija ir turi tai patvirtinančius dokumentus;
  • oficialių delegacijų nariams, tiek keliaujant vežėjų transportu, tiek kitais būdais.

Tam tikrais atvejais saviizoliacija gyventojams nebūtina, tačiau jie privalo atlikti tyrimą dėl COVID-19. Pačiau susipažinti su taisyklėmis galite čia.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, išskyrus gyventojus grįžusius iš šalių, kurioms taikomos sustiprintos izoliacijos priemonės, gali palikti izoliavimo vietą dėvėdamas nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę) šiais atvejais neinformavęs NVSC:

  • Organizuojant artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą arba lankyti mirštantį pacientą;
  • Vykstant į gydymo įstaigą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Vežant savimi negalintį pasirūpinti asmenį į gydymo įstaigą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Asmenims, kurie turi vykti į teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Asmenims, kurie turi dalyvauti savo vestuvėse;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalui, vykstantiems į aukšto meistriškumo sporto pratybas, treniruočių stovyklas, varžybas ir su jų sporto veikla susijusias institucijas ar įstaigas;
  • Asmenims, kuriems būtina vykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas, gavus jų kvietimą;
  • Iš anksto užsiregistravus nuvykti į mobilųjį punktą arba į gydymo įstaigą dėl ėminių iš nosiaryklės ir ryklės dėl COVID-19 tyrimo ar nuvežant ten savimi pasirūpinti negalintį asmenį;
  • Užsieniečiai, kai jų kelionės tikslas susijęs su darbo funkcijų vykdymu, gali nuvykti į darbo ar verslo reikalams tvarkyti būtiną vietą.
  • Nuvykti skiepytis paskirtu laiku antrąja COVID-19 vakcinos doze;
  • Ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis gali vykti skiepytis  paskirtu laiku – bet kuria vakcinos doze.

Švietimas

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.