COVID-19 STATISTIKA KAUNO MIESTE

Statistikoje pateikiami bendri duomenys:

IŠ VISO

36 925

Atvejai

34 459

Pasveikę

936

Mir­tys

190 199

Pa­skie­py­tų­jų skai­čius
Zona

Šiandien

1,302

Sergan­tys

133

nauji

+2.3 %

Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų pokytis

565,0

NAUJI ATVEJAI PER 14 D. 100 000 GYV.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-23 10:00
Lietuvos statistiką rasite čia.

NAUJIENOS

Skiepų autobusų stotelės: rugsėjo 20–25 dienomis
2021-09-17

Šąlant orams ir sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 atvejams, kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe pasiskiepyti „vakcibuse“. Rugsėjo 20–25 dienomis vienas autobusas kursuos...

Skiepų autobusų stotelės: rugsėjo 20–25 dienomis (2021-09-17) svarbuvakcinacija
COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo rugsėjo 13 d. (2021-09-13) svarbu
Skiepų autobusų stotelės: rugsėjo 13–18 dienomis (2021-09-10) prevencijavakcinacijasvarbu
Skiepų autobusų stotelės: rugsėjo 6–11 dienomis (2021-09-03) prevencijavakcinacijasvarbu

VIDEO

AIŠKINAM: Skiepai

2021-05-26

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, mokslininkams buvo aišku, kad iš jos išsivaduoti galėsime, kai bus sukurti skiepai. Dabar, kai jau turime net keletą skirtingų patvirtintų saugių ir...

AIŠKINAM: Skiepai (2021-05-26)
COVID-19 ligos atvejo anketos pildymas (2021-04-21)
Užregistruokite vyresnio amžiaus artimuosius vakcinai nuo COVID-19 (2021-03-30)
COVID-19 rekomendacijos (2020-09-23)

DUK

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys ir nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – viso kūno skausmai, nosies užgulimas, galvos skausmas, konjunktyvitas, gerklės skausmas, viduriavimas, skonio ar kvapo praradimas arba odos išbėrimas, rankų ar kojų spalvos pakitimai.

Delta atmainai dažniausiai būdingi, į šienligę panašūs, lengvi simptomai: sloga ir galvos skausmas.

Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir prasideda palaipsniui. Kai kurie žmonės gali užsikrėsti ir jausti tik labai nežymius simptomus ar jų nejausti iš viso

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Jeigu turėjote didelės rizikos sąlytį ir su Jumis nesusisiekė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas ar negavote SMS žinutės, užpildykite sąlytį turėjusių asmenų anketą internetu. Kai yra įvykęs sąlytis su asmeniu, turėjusiu tiesioginį kontaktą su sergančiuoju COVID-19 („kontakto kontaktas“ arba tretinis kontaktas), rizikos užsikrėsti koronavirusine infekcija nėra.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas. Saviizoliacija gali būti trumpinama ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną, atlikus laboratorinį koronaviruso tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Informuojame, jog nuo pirmadienio (gegužės 31 d.) atnaujinimas tiesioginis paslaugų ir konsultacijų teikimas Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie:

yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:

  • praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).
  • turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą.

Galimybių pasas galioja:

  • lankantis prekybos įstaigose, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas ir jų prekybos plotas viršija 1 500 kv.m;
  • lankantis nebūtinųjų prekių parduotuvėse;
  • organizuojant renginius. Atvirose erdvėse kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose, kai dalyvauja daugiau nei 500 asmenų. Visuose, uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose, gali dalyvauti tik Galimybių pasą turintys asmenys;
  • lankantis sporto klubuose;
  • naudojantis grožio specialistų paslaugomis;
  • turint Galimybių pasą, leidžiama lankyti pacientus gydymo įstaigose, gavus įstaigos leidimą ir laikantis nustatytos lankymo tvarkos;
  • norint patekti į viešojo maitinimo įstaigų vidų.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Apsauginės veido kaukės privalomos vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse (pvz., parduotuvėse, viešajame transporte, renginiuose ir kt.), išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Nuo liepos 26 d. kas 7–10 dienų reguliariai tirtis dėl COVID-19 privalo asmenys, kurie nepasiskiepijo arba nepabaigė pilno vakcinavimo kurso bei dirba šiose srityse:

  • krovinių tarptautinis vežimas;
  • viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas;
  • viešojo maitinimo paslaugos;
  • mažmeninės prekybos srities darbuotojai;
  • viešojo administravimo subjektai;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Ta pačia tvarka bus tęsiami reguliarūs patikrinimai asmenų, kurie dirba šiose srityse:

  • visi dirbantys su maisto gamyba;
  • sveikatos ir soc. priežiūros darbuotojai;
  • švietimo srities darbuotojai;
  • paslaugos gyventojams tiekėjai (kirpyklos, grožio salonai, pirčių nuomos ir t. t.).
Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,8 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Be išankstinės registracijos galima pasiskiepyti Mobiliame vakcinavimo centre (bit.ly/skiepu-autobusas) ir Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre darbo dienomis nuo 15:00–19:30.

Rytinės valandos Ledo rūmų vakcinavimo centre skiriamos gyventojams su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt).

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos. Susitrumpinti laiko tarpą tarp skiepų galima:

  • Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre (darbo dienomis, 15:00–19:30);
  • Mobiliame vakcinavimo centre.
Kada galima revakcinacija trečiuoju skiepu?

Trečiąjį skiepą asmenys gali gauti praėjus ne mažiau kaip 180 dienų nuo antrosios vakcinos dozės, jeigu buvo paskiepyti „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) ar „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis. 

Asmenys, kurie yra paskiepyti „Janssen“ vakcina, revakcinuotis trečiuoju skiepu gali praėjus ne mažiau kaip 180 dienų nuo pirmos ir vienintelės vakcinos dozės. 

Kokią vakciną galima rinktis?

Trečiąjį skiepą gaunantys asmenys bus skiepijami „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“) arba „Spikevax“ („Moderna“) vakcinomis. 

Gyventojai taip pat galės rinktis, ar skiepytis ta pačia, ar kito gamintojo sukurta vakcina. Vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į lėtines ligas ar sveikatos būklę, dėl vakcinų pasirinkimo rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Kas gali gauti trečiąją vakcinos dozę?

Nuo šiol dalis  gyventojų gali revakcinuotis trečiuoju skiepu. Prioriteto tvarka skiepytis kviečiami sveikatos sistemos, globos ir socialinių įstaigų darbuotojai bei 65 metų sulaukę ir vyresni senjorai.

Asmenys, kurie priklauso prioritetinėms grupėms ir nori gauti trečiąjį skiepą, kviečiami registruotis per platformą vakcinavimas.kaunas.lt arba skambindami Karštąja linija 1808. Revakcinuotis rekomenduojama užsiregistravus iš anksto – tokiu būdu procesas užtruks trumpiau.

Revakcinacija galima ir  „vakcibusuose“, tačiau tai truks ilgiau. Skiepijantis personalas tikrins ne tik praėjusį laiko tarpą tarp COVID-19 skiepų,  asmens tapatybės, bet ir darbo pobūdį įrodančius dokumentus.

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Atminkite: skiepijimo schemą sudaro ne tik vakcinos dozių skaičius, tačiau ir laikotarpis, per kurį susidaro imunitetas. Vadinasi, kitą dieną po antros dozės, izoliacijos išimtimi pasinaudojo dar negalėsite.

Saviizoliacija

Kada turiu izoliuotis?

Saviizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariamiems užsikrėtus COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19;
  • Asmenims, grįžusiems / atvykusiems iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavusiems per jas 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir neturintiems ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant / atvykstant į Lietuvos Respubliką atlikto laboratorinio tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gauto neigiamo atsakymo, yra privaloma izoliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka aktyvų saviizoliacijoje esančių asmenų stebėjimą – galimai sergantis žmogus turi būti pasiekiamas telefonu, el. paštu ir privalo kasdien fiksuoti sveikatos būklę

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija nebus taikoma:

  • Ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;
  • Transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.;
  • Pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių;
  • Kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams;
  • Žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių;
  • Diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas;
  • Tranzitu vykstantiems keleiviams;
  • Jūrininkams;
  • Savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose;
  • Iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams
  • Mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Jeigu koronavirusu persirgusiam žmogui per tris mėnesius nuo susirgimo bus nustatytas didelės rizikos sąlytis, jam izoliuotis taip pat nereikia.

Ši išimtis netaikoma žmonėms, dirbantiems gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos, socialinės globos bei laisvės atėmimo įstaigose, taip pat gyvenantiems socialinės globos įstaigose, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, bei žmonėms, kuriems yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Norint palikti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą numatomos išimtys, kada asmuo gali palikti izoliacijos vietą:

  • Organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
  • Nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
  • Nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.
  • Taip pat jeigu atvykstama iš aukštą riziką turinčių šalių yra taikomos griežtesnės saviizoliacijos taisyklės - 14 dienų saviizoliacija. Atvykstant iš mažesnę riziką turinčių šalių taikomos švelnesnės saviizoliacijos sąlygos - leidžiama palikti namus 1 km spinduliu. Visą šalių sąrašą ir galiojančius ribojimus rasite korona.stop internetiniame puslapyje. Kiekvieną savaitę naujienų skiltyje yra atnaujinama informacija.

Daugiau informacijos, kaip reikėtų elgtis, norint sutrumpinti izoliaciją po tiesioginio kontakto su sergančiuoju COVID-19, galite rasti čia

Kas gresia piktybiškai nesilaikantiems ribojimų?

Už izoliacijos pažeidimus ar kaukių nedėvėjimą įstatymai numato griežtą atsakomybę, t. y. baudas nuo 500 iki 1500 Eur.

Švietimas

Ar gali vykti neformaliojo švietimo užsiėmimai?

Neformalus švietimas gali būti vykdomas, kai užsiėmimai organizuojamis užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Informaciją apie laisvas vietas vaikų vasaros stovyklose galite rasti vaikai.kaunas.lt. Taisyklės gali kisti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje.

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Renginiai ir laisvalaikis

Ar gali vykti renginiai?

Renginiai atvirose erdvėse:

  • renginiuose, kuomet dalyvauja daugiau nei 500 žmonių, reikalingas Galimybių pasas;
  • renginiuose turi būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą;
  • maitinimas renginiuose organizuojamas tam skirtose vietose;
  • numatytos išimtys trumpos trukmės (iki 2 val.) nekomerciniams renginiams, vykstantiems atvirose viešose erdvėse: galima leisti dalyvauti renginiuose, įskaitant valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginius, netaikant Galimybių paso ir registracijos reikalavimų.

Renginiai uždarose erdvėse:

  • visuose, uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose, gali dalyvauti tik Galimybių pasą turintys asmenys;
  • renginiuose turi būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą.
  • maitinimas renginiuose organizuojamas tam skirtose vietose;
  • renginiuose, vykstančiuose viešose uždarose erdvėse, privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes.

SVARBU: visais atvejais turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis taisyklės.

Verslas

Ar gali veikti kavinės ir barai?

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, gali būti vykdoma, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinamas srautų valdymas, saugaus atstumo laikymąsis ir kitos saugos priemonės.

Kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigoms ir barams?

Viešojo maitinimo įstaigose privaloma užtikrinti, kad lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsisakantys vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus (ne mažesnio kaip 1 metro) atstumo vienas nuo kito. Atstumas tarp stalų taip pat turėtų būti išlaikytas – ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas.

Dažnai liečiami paviršiai, pavyzdžiui, sanitariniai mazgai, kriauklės, durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai, privalo būti valomi ir dezinfekuojami. Stalų, kėdžių ir kitų dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija privaloma po kiekvieno lankytojo.

Kavinių, barų ir restoranų lankytojams negalima siūlyti apklotų, organizuoti maitinimo savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo staltiesių ir padėkliukų, kurie negali būti valomi, dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo.

Kaip elgtis bare, kavinėje ar restorane?

Kavinėse, restoranuose ir baruose privaloma dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones bei laikytis saugaus atstumo. Prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas veido apsaugos priemones galios einant į kavinę ir užsisakant maistą, o jas nusiimti galima valgant ir geriant.

Ar norint įeiti į kavinę ar barą reikalingas Galimybių pasas?

Gyventojai, norintys patekti į kavinės arba baro vidų, tai galės padaryti tik turėdami Galimybių pasą. Reikalingus dokumentus turinčių žmonių skaičius prie stalo nėra ribojamas.

Galimybių paso neturintys asmenys galės apsilankyti tik lauko kavinėse. Prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau kaip 5 asmenys, išskyrus vienos šeimos narius arba vieno namų ūkio narius.

Judėjimas

Ką reikia padaryti prieš atvykstant iš užsienio?

Asmenys, atvykstantys / grįžtantys į Lietuvą, turi turėti:

  • užpildyti anketą ir pateikti elektroniniu paštu gautą elektroninį patvirtinimą (QR kodą);
  • dokumentą, įrodantį neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą (parengtą viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų ). PGR Tyrimas turi būti atliktas ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant / grįžtant į Lietuvą, antigeno testas – ne seniau nei 48 val.  laikotarpiu prieš atvykstant / grįžtant į Lietuvą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas); Testą dėl COVID-19 privaloma turėti asmenims nuo 16 metų amžiaus imtinai.
  • dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų iki atvykimo į Lietuvą (dokumentas turi būti parengtas viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų);
  • dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad asmens skiepijimas viena iš nurodytų COVID-19 vakcinų („COVID-19 Vaccine Janssen“, „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“,  „Vaxzevria“) pagal valstybės, kurioje buvo atlikta vakcinacija, kompetentingos institucijos patvirtintą skiepijimo schemą yra baigtas, jeigu po COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinos dozės suleidimo yra praėję ne mažiau kaip 14 dienų ir asmuo buvo paskiepytas.
Kas gali gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą gali gauti žmonės, kurie yra:

  • pasiskiepiję COVID-19 vakcina (gali būti ir vienas skiepas, tuomet po antrojo skiepo reikės atsisiųsti naują pažymėjimą);
  • persirgę COVID -19 liga, kuri patvirtinta PGR tyrimu (greitojo antigeno testo rezultatas COVID-19 ligai patvirtinti negalioja);
  • gavę neigiamą COVID-19 ligos tyrimo rezultatą (PGR tyrimo). Kol kas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas su tyrimo rezultatu bus generuojamas tik atlikus PGR tyrimą. Pažymėjimą su greitojo antigeno testo rezultatu bus galimybė turėti tada, kai bus atlikti techniniai pakeitimai. Vykstant į užsienio šalis, gali būti naudojama iki šiol turima neigiamo antigeno testo rezultato pažyma.

Pažymėjimas sugeneruojamas e. sveikatos sistemoje, kai tik joje atsiranda vienas iš minėtų faktų. Pažymėjimo reguliariai atsisiųsti nereikia, tik jei pasikeitė vienas iš faktų: gauta antra vakcinos dozė, atliktas naujas PGR tyrimas ir pan.

Asmenys, kurie negali el. būdu išsiimti ES Skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, gali kreiptis į artimiausią Registrų centro padalinį.

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys ir nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – viso kūno skausmai, nosies užgulimas, galvos skausmas, konjunktyvitas, gerklės skausmas, viduriavimas, skonio ar kvapo praradimas arba odos išbėrimas, rankų ar kojų spalvos pakitimai.

Delta atmainai dažniausiai būdingi, į šienligę panašūs, lengvi simptomai: sloga ir galvos skausmas.

Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir prasideda palaipsniui. Kai kurie žmonės gali užsikrėsti ir jausti tik labai nežymius simptomus ar jų nejausti iš viso

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Jeigu turėjote didelės rizikos sąlytį ir su Jumis nesusisiekė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas ar negavote SMS žinutės, užpildykite sąlytį turėjusių asmenų anketą internetu. Kai yra įvykęs sąlytis su asmeniu, turėjusiu tiesioginį kontaktą su sergančiuoju COVID-19 („kontakto kontaktas“ arba tretinis kontaktas), rizikos užsikrėsti koronavirusine infekcija nėra.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas. Saviizoliacija gali būti trumpinama ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną, atlikus laboratorinį koronaviruso tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Informuojame, jog nuo pirmadienio (gegužės 31 d.) atnaujinimas tiesioginis paslaugų ir konsultacijų teikimas Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie:

yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:

  • praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).
  • turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą.

Galimybių pasas galioja:

  • lankantis prekybos įstaigose, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas ir jų prekybos plotas viršija 1 500 kv.m;
  • lankantis nebūtinųjų prekių parduotuvėse;
  • organizuojant renginius. Atvirose erdvėse kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose, kai dalyvauja daugiau nei 500 asmenų. Visuose, uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose, gali dalyvauti tik Galimybių pasą turintys asmenys;
  • lankantis sporto klubuose;
  • naudojantis grožio specialistų paslaugomis;
  • turint Galimybių pasą, leidžiama lankyti pacientus gydymo įstaigose, gavus įstaigos leidimą ir laikantis nustatytos lankymo tvarkos;
  • norint patekti į viešojo maitinimo įstaigų vidų.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Apsauginės veido kaukės privalomos vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse (pvz., parduotuvėse, viešajame transporte, renginiuose ir kt.), išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Nuo liepos 26 d. kas 7–10 dienų reguliariai tirtis dėl COVID-19 privalo asmenys, kurie nepasiskiepijo arba nepabaigė pilno vakcinavimo kurso bei dirba šiose srityse:

  • krovinių tarptautinis vežimas;
  • viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas;
  • viešojo maitinimo paslaugos;
  • mažmeninės prekybos srities darbuotojai;
  • viešojo administravimo subjektai;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Ta pačia tvarka bus tęsiami reguliarūs patikrinimai asmenų, kurie dirba šiose srityse:

  • visi dirbantys su maisto gamyba;
  • sveikatos ir soc. priežiūros darbuotojai;
  • švietimo srities darbuotojai;
  • paslaugos gyventojams tiekėjai (kirpyklos, grožio salonai, pirčių nuomos ir t. t.).
Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,8 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Be išankstinės registracijos galima pasiskiepyti Mobiliame vakcinavimo centre (bit.ly/skiepu-autobusas) ir Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre darbo dienomis nuo 15:00–19:30.

Rytinės valandos Ledo rūmų vakcinavimo centre skiriamos gyventojams su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt).

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos. Susitrumpinti laiko tarpą tarp skiepų galima:

  • Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre (darbo dienomis, 15:00–19:30);
  • Mobiliame vakcinavimo centre.
Kada galima revakcinacija trečiuoju skiepu?

Trečiąjį skiepą asmenys gali gauti praėjus ne mažiau kaip 180 dienų nuo antrosios vakcinos dozės, jeigu buvo paskiepyti „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) ar „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis. 

Asmenys, kurie yra paskiepyti „Janssen“ vakcina, revakcinuotis trečiuoju skiepu gali praėjus ne mažiau kaip 180 dienų nuo pirmos ir vienintelės vakcinos dozės. 

Kokią vakciną galima rinktis?

Trečiąjį skiepą gaunantys asmenys bus skiepijami „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“) arba „Spikevax“ („Moderna“) vakcinomis. 

Gyventojai taip pat galės rinktis, ar skiepytis ta pačia, ar kito gamintojo sukurta vakcina. Vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į lėtines ligas ar sveikatos būklę, dėl vakcinų pasirinkimo rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Kas gali gauti trečiąją vakcinos dozę?

Nuo šiol dalis  gyventojų gali revakcinuotis trečiuoju skiepu. Prioriteto tvarka skiepytis kviečiami sveikatos sistemos, globos ir socialinių įstaigų darbuotojai bei 65 metų sulaukę ir vyresni senjorai.

Asmenys, kurie priklauso prioritetinėms grupėms ir nori gauti trečiąjį skiepą, kviečiami registruotis per platformą vakcinavimas.kaunas.lt arba skambindami Karštąja linija 1808. Revakcinuotis rekomenduojama užsiregistravus iš anksto – tokiu būdu procesas užtruks trumpiau.

Revakcinacija galima ir  „vakcibusuose“, tačiau tai truks ilgiau. Skiepijantis personalas tikrins ne tik praėjusį laiko tarpą tarp COVID-19 skiepų,  asmens tapatybės, bet ir darbo pobūdį įrodančius dokumentus.

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Atminkite: skiepijimo schemą sudaro ne tik vakcinos dozių skaičius, tačiau ir laikotarpis, per kurį susidaro imunitetas. Vadinasi, kitą dieną po antros dozės, izoliacijos išimtimi pasinaudojo dar negalėsite.

Saviizoliacija

Kada turiu izoliuotis?

Saviizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariamiems užsikrėtus COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19;
  • Asmenims, grįžusiems / atvykusiems iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavusiems per jas 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir neturintiems ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant / atvykstant į Lietuvos Respubliką atlikto laboratorinio tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gauto neigiamo atsakymo, yra privaloma izoliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka aktyvų saviizoliacijoje esančių asmenų stebėjimą – galimai sergantis žmogus turi būti pasiekiamas telefonu, el. paštu ir privalo kasdien fiksuoti sveikatos būklę

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija nebus taikoma:

  • Ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;
  • Transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.;
  • Pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių;
  • Kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams;
  • Žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių;
  • Diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas;
  • Tranzitu vykstantiems keleiviams;
  • Jūrininkams;
  • Savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose;
  • Iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams
  • Mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Jeigu koronavirusu persirgusiam žmogui per tris mėnesius nuo susirgimo bus nustatytas didelės rizikos sąlytis, jam izoliuotis taip pat nereikia.

Ši išimtis netaikoma žmonėms, dirbantiems gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos, socialinės globos bei laisvės atėmimo įstaigose, taip pat gyvenantiems socialinės globos įstaigose, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, bei žmonėms, kuriems yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Norint palikti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą numatomos išimtys, kada asmuo gali palikti izoliacijos vietą:

  • Organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
  • Nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
  • Nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.
  • Taip pat jeigu atvykstama iš aukštą riziką turinčių šalių yra taikomos griežtesnės saviizoliacijos taisyklės - 14 dienų saviizoliacija. Atvykstant iš mažesnę riziką turinčių šalių taikomos švelnesnės saviizoliacijos sąlygos - leidžiama palikti namus 1 km spinduliu. Visą šalių sąrašą ir galiojančius ribojimus rasite korona.stop internetiniame puslapyje. Kiekvieną savaitę naujienų skiltyje yra atnaujinama informacija.

Daugiau informacijos, kaip reikėtų elgtis, norint sutrumpinti izoliaciją po tiesioginio kontakto su sergančiuoju COVID-19, galite rasti čia

Kas gresia piktybiškai nesilaikantiems ribojimų?

Už izoliacijos pažeidimus ar kaukių nedėvėjimą įstatymai numato griežtą atsakomybę, t. y. baudas nuo 500 iki 1500 Eur.

Švietimas

Ar gali vykti neformaliojo švietimo užsiėmimai?

Neformalus švietimas gali būti vykdomas, kai užsiėmimai organizuojamis užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Informaciją apie laisvas vietas vaikų vasaros stovyklose galite rasti vaikai.kaunas.lt. Taisyklės gali kisti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje.

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Renginiai ir laisvalaikis

Ar gali vykti renginiai?

Renginiai atvirose erdvėse:

  • renginiuose, kuomet dalyvauja daugiau nei 500 žmonių, reikalingas Galimybių pasas;
  • renginiuose turi būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą;
  • maitinimas renginiuose organizuojamas tam skirtose vietose;
  • numatytos išimtys trumpos trukmės (iki 2 val.) nekomerciniams renginiams, vykstantiems atvirose viešose erdvėse: galima leisti dalyvauti renginiuose, įskaitant valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginius, netaikant Galimybių paso ir registracijos reikalavimų.

Renginiai uždarose erdvėse:

  • visuose, uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose, gali dalyvauti tik Galimybių pasą turintys asmenys;
  • renginiuose turi būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą.
  • maitinimas renginiuose organizuojamas tam skirtose vietose;
  • renginiuose, vykstančiuose viešose uždarose erdvėse, privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes.

SVARBU: visais atvejais turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis taisyklės.

Verslas

Ar gali veikti kavinės ir barai?

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, gali būti vykdoma, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinamas srautų valdymas, saugaus atstumo laikymąsis ir kitos saugos priemonės.

Kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigoms ir barams?

Viešojo maitinimo įstaigose privaloma užtikrinti, kad lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsisakantys vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus (ne mažesnio kaip 1 metro) atstumo vienas nuo kito. Atstumas tarp stalų taip pat turėtų būti išlaikytas – ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas.

Dažnai liečiami paviršiai, pavyzdžiui, sanitariniai mazgai, kriauklės, durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai, privalo būti valomi ir dezinfekuojami. Stalų, kėdžių ir kitų dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija privaloma po kiekvieno lankytojo.

Kavinių, barų ir restoranų lankytojams negalima siūlyti apklotų, organizuoti maitinimo savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo staltiesių ir padėkliukų, kurie negali būti valomi, dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo.

Kaip elgtis bare, kavinėje ar restorane?

Kavinėse, restoranuose ir baruose privaloma dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones bei laikytis saugaus atstumo. Prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas veido apsaugos priemones galios einant į kavinę ir užsisakant maistą, o jas nusiimti galima valgant ir geriant.

Ar norint įeiti į kavinę ar barą reikalingas Galimybių pasas?

Gyventojai, norintys patekti į kavinės arba baro vidų, tai galės padaryti tik turėdami Galimybių pasą. Reikalingus dokumentus turinčių žmonių skaičius prie stalo nėra ribojamas.

Galimybių paso neturintys asmenys galės apsilankyti tik lauko kavinėse. Prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau kaip 5 asmenys, išskyrus vienos šeimos narius arba vieno namų ūkio narius.

Judėjimas

Ką reikia padaryti prieš atvykstant iš užsienio?

Asmenys, atvykstantys / grįžtantys į Lietuvą, turi turėti:

  • užpildyti anketą ir pateikti elektroniniu paštu gautą elektroninį patvirtinimą (QR kodą);
  • dokumentą, įrodantį neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą (parengtą viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų ). PGR Tyrimas turi būti atliktas ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš atvykstant / grįžtant į Lietuvą, antigeno testas – ne seniau nei 48 val.  laikotarpiu prieš atvykstant / grįžtant į Lietuvą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas); Testą dėl COVID-19 privaloma turėti asmenims nuo 16 metų amžiaus imtinai.
  • dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų iki atvykimo į Lietuvą (dokumentas turi būti parengtas viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų);
  • dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad asmens skiepijimas viena iš nurodytų COVID-19 vakcinų („COVID-19 Vaccine Janssen“, „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“,  „Vaxzevria“) pagal valstybės, kurioje buvo atlikta vakcinacija, kompetentingos institucijos patvirtintą skiepijimo schemą yra baigtas, jeigu po COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinos dozės suleidimo yra praėję ne mažiau kaip 14 dienų ir asmuo buvo paskiepytas.
Kas gali gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą gali gauti žmonės, kurie yra:

  • pasiskiepiję COVID-19 vakcina (gali būti ir vienas skiepas, tuomet po antrojo skiepo reikės atsisiųsti naują pažymėjimą);
  • persirgę COVID -19 liga, kuri patvirtinta PGR tyrimu (greitojo antigeno testo rezultatas COVID-19 ligai patvirtinti negalioja);
  • gavę neigiamą COVID-19 ligos tyrimo rezultatą (PGR tyrimo). Kol kas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas su tyrimo rezultatu bus generuojamas tik atlikus PGR tyrimą. Pažymėjimą su greitojo antigeno testo rezultatu bus galimybė turėti tada, kai bus atlikti techniniai pakeitimai. Vykstant į užsienio šalis, gali būti naudojama iki šiol turima neigiamo antigeno testo rezultato pažyma.

Pažymėjimas sugeneruojamas e. sveikatos sistemoje, kai tik joje atsiranda vienas iš minėtų faktų. Pažymėjimo reguliariai atsisiųsti nereikia, tik jei pasikeitė vienas iš faktų: gauta antra vakcinos dozė, atliktas naujas PGR tyrimas ir pan.

Asmenys, kurie negali el. būdu išsiimti ES Skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, gali kreiptis į artimiausią Registrų centro padalinį.

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.