LIETUVOS COVID-19 STATISTIKA

NAUJIENOS

Kaunas uždaro vakcinavimo centrą Ledo rūmuose: gyventojus skiepys gydymo įstaigose ir netgi „Akropolyje“
2022-01-18

Naujuose Ledo rūmuose įkurtas didžiausias vakcinavimo centras Kaune ir visoje šalyje baigia darbą – medikai gyventojus skiepys kitur. Nuo sausio 24 dienos suplanuotos kauniečių...

Kaunas uždaro vakcinavimo centrą Ledo rūmuose: gyventojus skiepys gydymo įstaigose ir netgi „Akropolyje“ (2022-01-18) svarbuvakcinacijaprevencija
NVSC: epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga (2022-01-12) svarbuprevencija
Galimybių paso pakeitimai nuo gruodžio 28 d. (2021-12-27) svarbuprevencijavakcinacija
Sveikatos priežiūros įstaigų darbas šventinį savaitgalį (2021-12-17) gydymassvarbuprevencija

VIDEO

„Nelik paskutinis“!

2022-01-20

NELIK PASKUTINIS. APLENK VIRUSĄ! Vakcinavimo vietos Kaune: svarbu.kaunas.lt

„Nelik paskutinis“! (2022-01-20)
AIŠKINAM: Skiepai (2021-05-26)
COVID-19 ligos atvejo anketos pildymas (2021-04-21)
Užregistruokite vyresnio amžiaus artimuosius vakcinai nuo COVID-19 (2021-03-30)

DUK

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Naujos COVID-19 atmainos pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis ir yra ženkliai pavojingesnės.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys, nuovargis, skonio ar kvapo praradimas. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – sloga, galvos, gerklės ir viso kūno skausmas, viduriavimas, odos išbėrimas, rankų ar kojų pirštų spalvos pakitimai.

Pajutus ūmius simptomus – pasunkėjusį kvėpavimą arba dusulį, sutrikus kalbai ar judėjimui, jaučiant intensyvų krūtinės skausm – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vidutiniškai simptomai pasireiškia po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo virusu, tačiau inkubacinis periodas gali užtrukti iki 14 dienų.

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo laikomas, kai:
• su COVID-19 sergančiuoju buvo mažesniu nei 2 m atstumu ilgiau nei 15 min.;
• turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį su sergančiuoju (pvz.: spaudęs ranką) ar sergančiojo kūno skysčiais.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Paslaugos ir konsultacijos teikimos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai išduodami asmenims, pasiskiepijusiems nuo koronavirusinės infekcijos, persirgusiems COVID-19 arba tyrimus atliekantiems asmenims.

Dokumento galiojimo trukmė priklausys nuo pačių gyventojų. Neribotą laiką Galimybių pasas galios gyventojams, kurie:

  • 18 m. ir vyresniems asmenims, pasiskiepijusiems sustiprinančiąja „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Janssen“ vakcinos doze;
  • 16–18 m. asmenims, kurie yra pasiskiepiję pagal pilną schemą. Taip pat asmenis, kurie persirgę COVID-19 liga ir turi PGR tyrimų išvadas, net ir nepasiskiepijusius pilna schema;
  • persirgusius COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytus pagal pilną schemą.

Daugiau informacijos čia.

Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Norint gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą (persirgusiems, paskiepytiems), taip pat gali registruotis Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centre tel. (8 37) 313 289, (8 37) 312 804, (8 37) 401 420. Registracijos metu reikia informuoti per kiek dienų (3 arba 10 darbo dienų) norite gauti paruoštus dokumentus.

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių?

Nuo lapkričio 15 d. Vyriausybė griežtina apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarką viešose vietose: gyventojai turi atsisakyti visų medžiaginių bei savadarbių veido apsaugos priemonių ir nuo pirmadienio prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį,  burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.

Dalyvaujant renginyje uždaroje patalpose, visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Reikalavimas dėvėti kaukes  ar respiratorius netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Dėl COVID-19 periodiškai tirtis privalo asmenys, kurie dirba šiose srityse:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinis arba viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • viešojo maitinimo paslaugų teikimas;
  • mažmeninė prekyba;
  • viešasis administravimas;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Darbuotojai reguliariai turi tirtis kas 7–10 d.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kada ir kur galiu nemokamai tirtis antikūnus?

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad antikūnų lygis ima ženkliai mažėti jau po 6 mėnesių, o sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas nusilpsta dar greičiau.

Praėjus 120 dienų po pilnos vakcinacijos – 1 dozės „Janssen“ arba 2 dozių „Vaxzevria“, „Comirnaty“ ar „Spikevax“ skiepų – gyventojams priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas. Tyrimas padės įsivertinti turimus antikūnų kiekius ir apsispręsti ar jau laikas skiepytis sustiprinančia doze nuo COVID-19.

Nemokamai atlikti antikūnų tyrimą galės ne tik pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję šalies gyventojai, bet ir vaikai bei paaugliai nuo 12 iki 16 metų.

Tyrimui būtina išankstinė registracija Kauno miesto padaliniuose ar vienoje iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Pilnas ir nuolat atnaujinimas sąrašas: bit.ly/antikunu-tyrimai

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,3 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Pasiskiepyti galima pagrindiniame Kauno vakcinavimo centre – Kauno  Ledo rūmų. Pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 15 val. priimami visi gyventojai su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt arba tel. 1808), o nuo 15 val. iki 19.30 skiepijami visi asmenys – tiek su išankstine registracija, tiek ir be jos.

Mieste taip pat nemokamai nuo COVID-19 vakcinuoja privačios sveikatos priežiūros įmonės. Nuolat atnaujinama informacija teikiama skityje svarbu.kaunas.lt/vakcinacija/.

Ar skiepijama namuose?

Kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Vakcinavimo namuose paslaugą (visiems gyventojams arba įstaigos pacientams) teikia ir kai kurios privačios priežiūros įmonės. Paslaugų teikėjų sąrašas čia.

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos 2 skiepu sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos.

Trečiojo skiepo datą gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie vakcinavimas.kaunas.lt. Nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję 180 d.

Kokiu skiepu ir kada revakcinuotis?

Pasiskiepyti stiprinančiąja COVID-19 vakcina gali asmenys, kuriems praėjo keturi mėnesiai po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės. 

Jeigu gyventojai pilnai pasiskiepijo „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) arba „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis, tuomet stiprinančiajai dozei turėtų rinktis „Comirnaty“ skiepą. Jeigu „Janssen“ – tuomet „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakciną. 

Trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.  

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą. Pirminiame etape:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Spikevax“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Antriniame etape gyventojai kviečiami pasiskiepyti stiprinančiąja vakcinos doze. Ja pasiskiepyti galima, praėjus nurodytam laikui po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės ar persirgus COVID-19:

  • Nesirgusiems COVID-19
    • ir gavusiems 2 „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ skiepus, trečioji „Comirnaty“ arba „Spikevax“ dozė priklauso po 90 d.
    • ir gavusiems 1 „Janssen“ dozę, sustiprinamoji „Comirnaty“ arba „Spikevax“ dozė priklauso po 90 d., o „Janssen“ – po 60 dienų.
  • Persirgusiems COVID-19
    • sustiprinamoji dozė galima praėjus 180 d. po paskutinio skiepo ar teigiamo PGR tyrimo.

Saviizoliacija

Kokia yra sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo tvarka?
  • Jeigu asmuo turėjo kontaktą su COVID-19 liga sergančiu asmeniu namų ūkyje (asmenys gyvenantys kartu):
    • Persirgusiems asmenis, kai nuo teigiamo PGR testo praėjo ne daugiau kaip 90 dienų, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
    • Visiems kitiems privaloma izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar paskutinės sąlyčios dienos su sergančiuoju.
  • Jeigu sąlytis su COVID-19 sergančiu asmeniu užfiksuotas socialinėje aplinkoje ar darbo aplinkoje, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduoja dirbti nuotoliniu būdu, atlikti savikontrolės testą iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą ir po 48 / 72 val. po pirmo testo.
COVID-19 ugdymo įstaigoje, ar turiu izoliuotis?
  • Izoliuojamas asmuo, kuriam patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba asmenys, esantys teigiamame kaupinyje (iki individualaus PGR tyrimo atsakymo arba 7 d.);
  • Personalui, turėjusiam kontaktą įstaigoje, rekomenduojama organizuoti testavimą, išskyrus persirgusius asmenis, kai nuo teigiamo SARS-CoV-2 PGR / antigeno testo praėjo ne daugiau nei 90 dienų;
  • Ugdytiniams, turėjusiems kontaktą įstaigoje:
    • izoliavimas netaikomas, jei asmuo testuojasi savikontrolės greitaisiais antigeno testais.
    • jei ugdytinis profilaktiškai nesitestuoja, taikomas izoliavimas 7  dienas nuo paskutinės sąlyčio dienos.
  • Simptominiai asmenys nedalyvauja ugdymo procese, izoliuojasi, rekomenduojama atlikti greitąjį savikontrolės testą ir registruotis tel. 1808 ar https://1808.lt/ PGR tyrimo atlikimui.
Parvykau iš užsienio, ar turiu izoliuotis?

šalių, kurioms taikomos sustiprintos priemonės (juoda zona), parvykstantiems visiems gyventojams privaloma saviizoliacija.

Iš užsienio (pilkosios ir raudonosios zonų) atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems (arba sirgusiems anksčiau nei prieš 180 dienų) asmenims prieš pat kelionę būtina atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos, o atvykus į Lietuvą izoliuotis 7 dienas.

Plačiau skaityti čia.

Kokia yra sąlytį turėjusių, gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių, darbuotojų izoliavimo tvarka?
  • Jeigu asmuo turėjo kontaktą su COVID-19 liga sergančiu asmeniu namų ūkyje (asmenys gyvenantys kartu) arba kontaktas nustatytas darbe, uždaroje erdvėje, mažesniu nei 1 m atstumu, ilgiau nei 4 val.:
    • Persirgusiems asmenis, kai nuo teigiamo PGR testo praėjo ne daugiau kaip 90 dienų, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
    • Visiems kitiems privaloma izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar paskutinės sąlyčios dienos su sergančiuoju.
  • Jeigu sąlytis su COVID-19 sergančiu asmeniu užfiksuotas socialinėje aplinkoje ar darbe, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduoja dirbti nuotoliniu būdu, atlikti savikontrolės testą iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą ir po 48 / 72 val. po pirmo testo.

Švietimas

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7), iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35) ir iš Indijos (Delta atmaina).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Naujos COVID-19 atmainos pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis ir yra ženkliai pavojingesnės.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys, nuovargis, skonio ar kvapo praradimas. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – sloga, galvos, gerklės ir viso kūno skausmas, viduriavimas, odos išbėrimas, rankų ar kojų pirštų spalvos pakitimai.

Pajutus ūmius simptomus – pasunkėjusį kvėpavimą arba dusulį, sutrikus kalbai ar judėjimui, jaučiant intensyvų krūtinės skausm – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vidutiniškai simptomai pasireiškia po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo virusu, tačiau inkubacinis periodas gali užtrukti iki 14 dienų.

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo laikomas, kai:
• su COVID-19 sergančiuoju buvo mažesniu nei 2 m atstumu ilgiau nei 15 min.;
• turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį su sergančiuoju (pvz.: spaudęs ranką) ar sergančiojo kūno skysčiais.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Paslaugos ir konsultacijos teikimos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leidžia žmonėms gyventi laisviau, suteikia daugiau galimybių pandeminiu laikotarpiu. Švelnesni reikalavimai taikomi pasiskiepijusiems nuo koronaviruso gyventojams, persirgusiems koronavirusine infekcija arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis. Taip pat Galimybių pasą galima nemokamai atsiimti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir „Pay Post“ klientų aptarnavimo vietose, „Sodros“ padaliniuose, vaistinėse.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai išduodami asmenims, pasiskiepijusiems nuo koronavirusinės infekcijos, persirgusiems COVID-19 arba tyrimus atliekantiems asmenims.

Dokumento galiojimo trukmė priklausys nuo pačių gyventojų. Neribotą laiką Galimybių pasas galios gyventojams, kurie:

  • 18 m. ir vyresniems asmenims, pasiskiepijusiems sustiprinančiąja „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Janssen“ vakcinos doze;
  • 16–18 m. asmenims, kurie yra pasiskiepiję pagal pilną schemą. Taip pat asmenis, kurie persirgę COVID-19 liga ir turi PGR tyrimų išvadas, net ir nepasiskiepijusius pilna schema;
  • persirgusius COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytus pagal pilną schemą.

Daugiau informacijos čia.

Esu pasiskiepijęs / COVID-19 liga persirgęs kitoje šalyje. Kaip gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą?

Užsienyje paskiepyti arba COVID-19 liga persirgę Lietuvos gyventojai, turintys tai įrodančius dokumentus, gali perkelti vakcinacijos duomenis į E.sveikatos sistemą ir šių duomenų pagrindu gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą Lietuvoje. Asmenys, kurie nori susivesti savo duomenis į E.sveikatą turėtų užpildyti šią anketą, pagal joje nurodomus punktus: sertifikatas.kaunopoliklinika.lt

Norint gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą (persirgusiems, paskiepytiems), taip pat gali registruotis Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centre tel. (8 37) 313 289, (8 37) 312 804, (8 37) 401 420. Registracijos metu reikia informuoti per kiek dienų (3 arba 10 darbo dienų) norite gauti paruoštus dokumentus.

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių?

Nuo lapkričio 15 d. Vyriausybė griežtina apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarką viešose vietose: gyventojai turi atsisakyti visų medžiaginių bei savadarbių veido apsaugos priemonių ir nuo pirmadienio prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, privaloma dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį,  burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.

Dalyvaujant renginyje uždaroje patalpose, visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Reikalavimas dėvėti kaukes  ar respiratorius netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Kas privalo tirtis dėl koronaviruso?

Dėl COVID-19 periodiškai tirtis privalo asmenys, kurie dirba šiose srityse:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinis arba viešojo transporto ir keleivių vežimas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimas (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • viešojo maitinimo paslaugų teikimas;
  • mažmeninė prekyba;
  • viešasis administravimas;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais).

Darbuotojai reguliariai turi tirtis kas 7–10 d.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kada ir kur galiu nemokamai tirtis antikūnus?

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad antikūnų lygis ima ženkliai mažėti jau po 6 mėnesių, o sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms imunitetas nusilpsta dar greičiau.

Praėjus 120 dienų po pilnos vakcinacijos – 1 dozės „Janssen“ arba 2 dozių „Vaxzevria“, „Comirnaty“ ar „Spikevax“ skiepų – gyventojams priklauso vienas nemokamas antikūnų tyrimas. Tyrimas padės įsivertinti turimus antikūnų kiekius ir apsispręsti ar jau laikas skiepytis sustiprinančia doze nuo COVID-19.

Nemokamai atlikti antikūnų tyrimą galės ne tik pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję šalies gyventojai, bet ir vaikai bei paaugliai nuo 12 iki 16 metų.

Tyrimui būtina išankstinė registracija Kauno miesto padaliniuose ar vienoje iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Pilnas ir nuolat atnaujinimas sąrašas: bit.ly/antikunu-tyrimai

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,3 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Vakcinacija

Kur galiu pasiskiepyti?

Pasiskiepyti galima pagrindiniame Kauno vakcinavimo centre – Kauno  Ledo rūmų. Pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 15 val. priimami visi gyventojai su išankstine registracija (vakcinavimas.kaunas.lt arba tel. 1808), o nuo 15 val. iki 19.30 skiepijami visi asmenys – tiek su išankstine registracija, tiek ir be jos.

Mieste taip pat nemokamai nuo COVID-19 vakcinuoja privačios sveikatos priežiūros įmonės. Nuolat atnaujinama informacija teikiama skityje svarbu.kaunas.lt/vakcinacija/.

Ar skiepijama namuose?

Kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Vakcinavimo namuose paslaugą (visiems gyventojams arba įstaigos pacientams) teikia ir kai kurios privačios priežiūros įmonės. Paslaugų teikėjų sąrašas čia.

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į revakcinacijos 2 skiepu sąrašą. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Kauniečiai taip pat gali susitrumpinti laiko intervalą tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Revakcinacija „Vaxzevria“ ir „Moderna“ skiepu galima po 28 dienų, o „Comirnaty“ – 21 dienos.

Trečiojo skiepo datą gyventojai gali pasitikrinti prisijungę prie vakcinavimas.kaunas.lt. Nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję 180 d.

Kokiu skiepu ir kada revakcinuotis?

Pasiskiepyti stiprinančiąja COVID-19 vakcina gali asmenys, kuriems praėjo keturi mėnesiai po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės. 

Jeigu gyventojai pilnai pasiskiepijo „Comirnaty“ („BionTech“ ir „Pfizer“), „Spikevax“ („Moderna“) arba „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinomis, tuomet stiprinančiajai dozei turėtų rinktis „Comirnaty“ skiepą. Jeigu „Janssen“ – tuomet „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakciną. 

Trečiam skiepui renkantis „Spikevax“ vakciną – nuo pilnos vakcinacijos turi būti praėję šeši mėnesiai.  

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID-19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą. Pirminiame etape:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Spikevax“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Antriniame etape gyventojai kviečiami pasiskiepyti stiprinančiąja vakcinos doze. Ja pasiskiepyti galima, praėjus nurodytam laikui po antrosios arba pirmosios (jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) dozės ar persirgus COVID-19:

  • Nesirgusiems COVID-19
    • ir gavusiems 2 „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ skiepus, trečioji „Comirnaty“ arba „Spikevax“ dozė priklauso po 90 d.
    • ir gavusiems 1 „Janssen“ dozę, sustiprinamoji „Comirnaty“ arba „Spikevax“ dozė priklauso po 90 d., o „Janssen“ – po 60 dienų.
  • Persirgusiems COVID-19
    • sustiprinamoji dozė galima praėjus 180 d. po paskutinio skiepo ar teigiamo PGR tyrimo.

Saviizoliacija

Kokia yra sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo tvarka?
  • Jeigu asmuo turėjo kontaktą su COVID-19 liga sergančiu asmeniu namų ūkyje (asmenys gyvenantys kartu):
    • Persirgusiems asmenis, kai nuo teigiamo PGR testo praėjo ne daugiau kaip 90 dienų, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
    • Visiems kitiems privaloma izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar paskutinės sąlyčios dienos su sergančiuoju.
  • Jeigu sąlytis su COVID-19 sergančiu asmeniu užfiksuotas socialinėje aplinkoje ar darbo aplinkoje, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduoja dirbti nuotoliniu būdu, atlikti savikontrolės testą iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą ir po 48 / 72 val. po pirmo testo.
COVID-19 ugdymo įstaigoje, ar turiu izoliuotis?
  • Izoliuojamas asmuo, kuriam patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba asmenys, esantys teigiamame kaupinyje (iki individualaus PGR tyrimo atsakymo arba 7 d.);
  • Personalui, turėjusiam kontaktą įstaigoje, rekomenduojama organizuoti testavimą, išskyrus persirgusius asmenis, kai nuo teigiamo SARS-CoV-2 PGR / antigeno testo praėjo ne daugiau nei 90 dienų;
  • Ugdytiniams, turėjusiems kontaktą įstaigoje:
    • izoliavimas netaikomas, jei asmuo testuojasi savikontrolės greitaisiais antigeno testais.
    • jei ugdytinis profilaktiškai nesitestuoja, taikomas izoliavimas 7  dienas nuo paskutinės sąlyčio dienos.
  • Simptominiai asmenys nedalyvauja ugdymo procese, izoliuojasi, rekomenduojama atlikti greitąjį savikontrolės testą ir registruotis tel. 1808 ar https://1808.lt/ PGR tyrimo atlikimui.
Parvykau iš užsienio, ar turiu izoliuotis?

šalių, kurioms taikomos sustiprintos priemonės (juoda zona), parvykstantiems visiems gyventojams privaloma saviizoliacija.

Iš užsienio (pilkosios ir raudonosios zonų) atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems (arba sirgusiems anksčiau nei prieš 180 dienų) asmenims prieš pat kelionę būtina atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos, o atvykus į Lietuvą izoliuotis 7 dienas.

Plačiau skaityti čia.

Kokia yra sąlytį turėjusių, gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių, darbuotojų izoliavimo tvarka?
  • Jeigu asmuo turėjo kontaktą su COVID-19 liga sergančiu asmeniu namų ūkyje (asmenys gyvenantys kartu) arba kontaktas nustatytas darbe, uždaroje erdvėje, mažesniu nei 1 m atstumu, ilgiau nei 4 val.:
    • Persirgusiems asmenis, kai nuo teigiamo PGR testo praėjo ne daugiau kaip 90 dienų, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
    • Visiems kitiems privaloma izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar paskutinės sąlyčios dienos su sergančiuoju.
  • Jeigu sąlytis su COVID-19 sergančiu asmeniu užfiksuotas socialinėje aplinkoje ar darbe, izoliavimas netaikomas, tačiau rekomenduoja dirbti nuotoliniu būdu, atlikti savikontrolės testą iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą ir po 48 / 72 val. po pirmo testo.

Švietimas

Kokie saugumo reikalavimai privalomi švietimo įstaigoms?

Prasidedant naujiems mokslo metams visi mokiniai sugrįžta į kontaktinį ugdymą. Kiekviena mokykla privalo užtikrinti: 

  • periodišką švietimo įstaigų darbuotojų, kurie neturi susiformavusio įmuniteto, testavimą kas 7–10 dienų;
  • kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, mokiniams nuo 5-os klasės;
  • ugdymo procese dalyvaujančių grupių, klasių ir mokinių srautų valdymą;
  • dažną bendro naudojimo patalpų vėdinimą prieš pamokas ir kiekvienos pertraukos metu;
  • dažną paviršių ir bendro naudojimo priemonių dezinfekavimą;
  • mokinių maitinimo organizavimą srautų valdymo principu. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Daugiau informacijos galima rasti čia

Kokie saugumo reikalavimai rekomenduojami švietimo įstaigoms?

Esant galimybei, ugdymo procesą kontaktiniu būdu organizuojančioms švietimo įstaigoms, rekomenduojama: 

  • vakcinacija švietimo darbuotojams, 12 metų ir vyresniems mokiniams. Nepilnamečiai, 12–16 amžiaus vaikai ir paaugliai, į vakcinavimo centrą turi atvykti su tėvais ar globėjais. Jie gali pasiskiepyti „Spikevax“ („Moderna“) ir „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) vakcinomis;
  • kiekvienai mokyklai pasirinktinai, taikyti reguliarų testavimą kaupinių, antigenų arba savikontrolės metodu;
  • taikyti paviršių PGR tyrimą ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 

Daugiau informacijos galima rasti čia

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.