COVID-19 STATISTIKA KAUNO MIESTE

Statistikoje pateikiami deklaruoti duomenys ir bendras mirčių skaičius

IŠ VISO

31 557

Atvejai

26 439

Pasveikę

869

Mir­tys

138086

Pa­skie­py­tų­jų skai­čius
Zona

Šiandien

4 111

Sergan­tys

13

nauji

+0.39 %

Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų pokytis

110,5

NAUJI ATVEJAI PER 14 D. 100 000 GYV.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-06-17 10:20
Lietuvos statistiką rasite čia.

NAUJIENOS

Išskirtinė galimybė pasiskiepyti be išankstinės registracijos
2021-06-16

Šalyje įsibėgėjant masinei gyventojų vakcinacijai, jau šį ketvirtadienį visi norintieji galės pasiskiepyti „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir Pfizer“) vakcina be jokios...

Išskirtinė galimybė pasiskiepyti be išankstinės registracijos (2021-06-16)
Kaune imunitetą koronavirusui turi jau virš 50 proc. gyventojų (2021-06-10) svarbuvakcinacija
Elementaru, bet svarbu: 2 patarimai skiepytis norintiems kauniečiams – būtina registruotis ir atvykti laiku (2021-06-04) svarbuprevencija
Vakcinavimo centras užsidarė iki kitos savaitės – skiepys tik žmones namuose (2021-05-14) vakcinacijasvarbuprevencija

VIDEO

AIŠKINAM: Skiepai

2021-05-26

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, mokslininkams buvo aišku, kad iš jos išsivaduoti galėsime, kai bus sukurti skiepai. Dabar, kai jau turime net keletą skirtingų patvirtintų saugių ir...

AIŠKINAM: Skiepai (2021-05-26)
COVID-19 ligos atvejo anketos pildymas (2021-04-21)
Užregistruokite vyresnio amžiaus artimuosius vakcinai nuo COVID-19 (2021-03-30)
COVID-19 rekomendacijos (2020-09-23)

DUK

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7) ir iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys ir nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – viso kūno skausmai, nosies užgulimas, galvos skausmas, konjunktyvitas, gerklės skausmas, viduriavimas, skonio ar kvapo praradimas arba odos išbėrimas, rankų ar kojų spalvos pakitimai.

Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir prasideda palaipsniui. Kai kurie žmonės gali užsikrėsti ir jausti tik labai nežymius simptomus ar jų nejausti iš viso

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Jeigu turėjote didelės rizikos sąlytį ir su Jumis nesusisiekė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas ar negavote SMS žinutės, užpildykite sąlytį turėjusių asmenų anketą internetu. Kai yra įvykęs sąlytis su asmeniu, turėjusiu tiesioginį kontaktą su sergančiuoju COVID-19 („kontakto kontaktas“ arba tretinis kontaktas), rizikos užsikrėsti koronavirusine infekcija nėra.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas. Saviizoliacija gali būti trumpinama ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną, atlikus laboratorinį koronaviruso tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Informuojame, jog nuo pirmadienio (gegužės 31 d.) atnaujinimas tiesioginis paslaugų ir konsultacijų teikimas Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leis žmonėms gyventi laisviau, suteiks daugiau galimybių: eiti į restoranus, teatrus ar koncertus, organizuoti didesnes šeimos šventes, teikti daugiau kontaktinių paslaugų vidaus ir lauko erdvėse, atvers nemažos dalies verslų duris.

Švelnesnės karantino sąlygos galios pasiskiepijusiems nuo koronaviruso, juo persirgusiems arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie:

yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:
praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;

  • praėjus 4 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • po „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą.
  • Taip pat tiems, kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą. Taip pat vaikams iki 16 metų.

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Kaukių galima nedėvėti atvirose erdvėse, kai šalia 2 m spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių taip pat galima nedėvėti:

  • Kai yra sportuojama;
  • Aukšto meistriškumo sporto pratybose;
  • Paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke;
  • Neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį;
  • Vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigose ir (ar) jų teritorijose netaikomas reikalavimas dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
  • Kaukę būtina dėvėti apgyvendinimo vietų bendrojo naudojimo patalpose, teikiant leidžiamas kontaktines paslaugas. Kaukes būtina dėvėti uždarose vietose.

Rekomenduojama dėvėti kaukę privačioje asmeninėje šventėje, jei tokia rengiama, ar bendraujant su kitos šeimos/ namų ūkio nariais.

Kas gali tirtis dėl koronaviruso?

Išsitirti dėl COVID-19 gali visi kauniečiai, kurie galimai turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju koronavirusine infekcija ar yra pajutę peršalimo simptomus – karščiavimą, kosulį, dusulį.

Į darbus grįžtantys darbuotojai iš kultūros ir meno, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto, viešojo maitinimo paslaugų teikimo sričių, mažmeninės prekybos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų, individualių veiklų teikėjai, – taip pat raginami profilaktiškai testuotis.

Profilaktiniui testui dėl koronaviruso galima užsiregistruoti paskambinus į karštąją koronaviruso linija 1808 arba užpildžius duomenis internetinėje svetainėje 1808.lt.

Ar neserga koronavirusu, kas 7–10 dienų, tirtis turėtų sveikatos priežiūros, socialines, švietimo paslaugas bei veiklas teikiantys darbuotojai ir vaistinių personalas. Darbdaviai turėtų užtikrinti, kad visas personalas būtų informuotas apie testavimo galimybes ir įtrauktas į tiriamųjų sąrašus. Juos įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovai teikia per specialiai jiems sukurtą centralizuotą sistemą sveikas.kaunas.lt.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kaip elgtis atvykus į mobilųjį punktą?

Patvirtinus Jūsų registraciją – su savimi turėkite asmens tapatybės dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliuoju telefono numeriu.

Atvykus į mobilųjį COVID-19 patikros punktą privalote laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus specialisto nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo.

Atlikus tyrimą privalote laukite atsakymo: apie tiek neigiamą, tiek teigiamą – bus pranešta asmeniškai.

Nustačius teigiamą COVID-19 atvejį ir priėmus sprendimą pacientą hospitalizuoti, bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į ligoninę.

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,8 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, bus organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis reikėtų elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Vakcinacija

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kokia yra vakcinacijos tvarka?

Gyventojai skiepijami nuo COVID-19 vadovaujantis prioritetų tvarka, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“.

Ministro įsakymą rasite ČIA.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID -19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į laukiančiųjų sąrašą dėl antrosios skiepo dozės. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Primename, kad atvykti į Kauno Ledo rūmų vakcinavimo centrą galite tik sulaukę trumposios SMS žinutės su nurodytu tiksliu apsilankymo laiku.

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Atminkite: skiepijimo schemą sudaro ne tik vakcinos dozių skaičius, tačiau ir laikotarpis, per kurį susidaro imunitetas. Vadinasi, kitą dieną po antros dozės, izoliacijos išimtimi pasinaudojo dar negalėsite.

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Saviizoliacija

Kas yra saviizoliacija?

Saviizoliacija – tai asmens, sergančio užkrečiamąja liga, įtariamo sergančio, turėjusio kontaktą su sergančiuoju ar sukėlėjo nešiotojo atskyrimas nuo aplinkinių žmonių norint išvengti užkrečiamosios ligos plitimo.

Saviizoliacijos metu būtina vengti kontakto su kitais asmenimis, atšaukti ar nukelti suplanuotus vizitus pas gydytojus, odontologus bei kitas procedūras, kol nesibaigs saviizoliacijos laikotarpis. Visą izoliavimosi periodą nepamirškite rankų higienos reikalavimų, dažnai vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas, o esant galimybei jas ir dezinfekuokite.

Kada turiu izoliuotis?

Savizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariamiems užsikrėtus COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19;
  • Asmenims, grįžusiems / atvykusiems iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavusiems per jas 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir neturintiems ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant / atvykstant į Lietuvos Respubliką atlikto laboratorinio tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gauto neigiamo atsakymo, yra privaloma izoliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka aktyvų saviizoliacijoje esančių asmenų stebėjimą – galimai sergantis žmogus turi būti pasiekiamas telefonu, el. paštu ir privalo kasdien fiksuoti sveikatos būklę

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija nebus taikoma:

  • Ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;
  • Transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.;
  • Pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių;
  • Kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams;
  • Žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių;
  • Diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas;
  • Tranzitu vykstantiems keleiviams;
  • Jūrininkams;
  • Savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose;
  • Iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams
  • Mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Jeigu koronavirusu persirgusiam žmogui per tris mėnesius nuo susirgimo bus nustatytas didelės rizikos sąlytis, jam izoliuotis taip pat nereikia.

Ši išimtis netaikoma žmonėms, dirbantiems gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos, socialinės globos bei laisvės atėmimo įstaigose, taip pat gyvenantiems socialinės globos įstaigose, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, bei žmonėms, kuriems yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Norint palikti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą numatomos išimtys, kada asmuo gali palikti izoliacijos vietą:

  • Organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
  • Nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
  • Nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.
  • Taip pat jeigu atvykstama iš aukštą riziką turinčių šalių yra taikomos griežtesnės saviizoliacijos taisyklės - 14 dienų saviizoliacija. Atvykstant iš mažesnę riziką turinčių šalių taikomos švelnesnės saviizoliacijos sąlygos - leidžiama palikti namus 1 km spinduliu. Visą šalių sąrašą ir galiojančius ribojimus rasite korona.stop internetiniame puslapyje. Kiekvieną savaitę naujienų skiltyje yra atnaujinama informacija.

Daugiau informacijos, kaip reikėtų elgtis, norint sutrumpinti izoliaciją po tiesioginio kontakto su sergančiuoju COVID-19, galite rasti čia

Kur kreiptis, jei neturiu galimybių izoliuotis?

Jeigu Kauno mieste neturite galimybių savarankiškai apsigyventi atskirame bute arba izoliuotis savo namuose atskirame kambaryje, kreipkitės telefonu 8 677 94119 arba elektroniniu paštu karantinas@kaunas.lt.

Šiuo numeriu maloniai prašome skambinti tik tuomet, kai saviizoliacijai Kauno mieste būstas yra būtinas. Jeigu norite pasikonsultuoti visais kitais klausimais, susijusiais su COVID-19, skambinkite 1808.

Kas gresia piktybiškai nesilaikantiems ribojimų?

Už izoliacijos pažeidimus ar kaukių nedėvėjimą įstatymai numato griežtą atsakomybę, t. y. baudas nuo 500 iki 1500 Eur.

Kokios yra saviizoliacijos taisyklės?

Koronaviruso infekcija sergantis žmogus privalo izoliuoti atskirame bute, name ar gerai izoliuotose buto ar namo patalpose, o izoliacijos metu tame pačiame kambaryje negali gyventi kiti žmonės.

Jeigu tokios galimybės nėra, o šeimos nariai sutinka, ligonis gali izoliuotis atskirame gerai vėdinamame kambaryje. Tokiu atveju ligonis turi apriboti judėjimą namuose ir sumažinti dalijimąsi bendra erdve, būnant bendrose erdvėse visada dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę. Jei yra galimybė, ligoniui rekomenduojama naudotis atskiru sanitariniu mazgu.

Jeigu žmogus izoliuojasi bendrabučio tipo patalpose su atskiru sanitariniu mazgu, jam draudžiama eiti į bendras patalpas, maistą ir kitas būtinas priemones prie ligonio izoliavimosi patalpos išorinių durų turi palikti kiti asmenys.

Išimtys taikomos tais atvejais, kai reikia slaugyti koronavirusu sergantį vaiką ar negalią turintį asmenį. Tuomet geriausia, kad ligoniu rūpintųsi nesergantis ir neturintis lėtinių ligų žmogus. Visą laiką, kai bendraujama su ligoniu, tiek slaugantysis, tiek sergantis žmogus turi dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę, kiek įmanoma išlaikyti saugų atstumą.

Kartu su ligoniu gyvenantiems sąlytį turėjusiems asmenims privaloma izoliuotis 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos.

Taip pat jeigu šeimoje yra keli ligoniai, jie visi gali izoliuotis viename kambaryje.

Izoliacijos principai:

  • Nepalikite izoliavimo vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo. Į izoliavimo vietą ar iš jos, jei reikalinga atlikti tyrimus ar kitais atvejais, kai gautas sveikatos priežiūros specialisto leidimas, draudžiama vykti viešuoju transportu.
  • Palaikykite reguliarų ryšį su sveikatos priežiūros specialistu, kuris šiuo metu rūpinasi jumis.
  • Visą izoliavimo laiką nepriimkite svečių ar lankytojų.
  • Maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinkite nuotoliniu būdu – paprašykite draugų arba giminaičių ar kreipkitės į būtinų priemonių ar maisto produktų pristatymo paslaugas teikiančias įmones, nesant tokios galimybės, šias paslaugas turėtų suteikti savivaldybės administracija.
  • Jeigu reikia pratęsti vaistų receptą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.
  • Jei buvote suplanavęs vizitus pas gydytojus specialistus, odontologą, pakeiskite vizito datą į vėlesnę.
  • Kasdien matuokitės kūno temperatūrą ir stebėkite savo būklę dėl pasunkėjusio kvėpavimo*. Pablogėjus sveikatos būklei, kreipkitės į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808.

Švietimas

Ką reikia žinoti laikantiems brandos egzaminus?

Atvykstant į egzamino laikymo vietą, privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, privalu išlaikyti ne mažiau kaip dviejų metrų atstumą vienam nuo kito. Viso egzamino metu galima turėti geriamojo vandens buteliuką.

Į brandos egzaminą draudžiama vykti, jeigu pasireiškė ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) arba yra paskirta privaloma izoliacija ir / ar nepasibaigęs jos laikotarpis.

Jeigu egzamino metu pajuntami viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) reikia nedelsiant pasišalinti iš egzamino ir kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnių veiksmų.

Kaip vyks abiturientų konsultacijos ir egzaminų laikymas?

Nuo balandžio 19 d. bus galima organizuoti kontaktines dvyliktokų konsultacijas ugdymo įstaigose, kai jose susirenka ne daugiau kaip 10 baigiamosios klasės mokinių.

Brandos egzaminai ar jų dalys galės vykti patalpose, kuriose yra ne daugiau kaip 10 abiturientų, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą; patalpose, kuriose yra 11–50 kandidatų bei užtikrinamas ne mažesnį kaip 2 metrų atstumas tarp visų patalpoje esančių asmenų, o vienam abiturientui tenka 10 m2 plotas.

Galės vykti egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (pvz., tarptautinio bakalaureato), kai vienoje patalpoje egzaminą laiko ne daugiau kaip 10 mokinių, užtikrinant visas numatytas saugumo sąlygas.

Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, laisvės atėmimo vietose veikiančių mokyklų (skyrių) mokiniams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ar jo dalis vykdoma, kai patalpose yra ne daugiau kaip 10 mokinių, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą; patalpose, kuriose yra 11–50 mokinių bei užtikrinamas ne mažesnį kaip 2 metrų atstumas tarp visų patalpoje esančių asmenų, o vienam mokiniui tenka 10 m2 plotas.

Kaip Kauno mokyklose vyks ugdymo procesai?

Profesinis ir aukštasis mokslas gali vykti ir kontaktiniu būdu atliekant studentų ir darbuotojų profilaktinius COVID-19 tyrimus. Leistos pamokos ar paskaitos su ne daugiau nei 10 moksleivių ar studentų, išlaikant bent 2 metrų atstumus. Jei patalpos didesnės ir įmanoma vienam asmeniui užtikrinti 10 kv. metrų plotą, užsiėmimuose galės dalyvauti 11-30 moksleivių ar studentų grupės.

Kiekviena mokslo įstaiga informuoja savo mokinius/studentus apie ugdymo tvarką.

Kaip vyksta testavimas kaupinių metodu?

Kaupinių tyrimo metu, prižiūrint kvalifikuotam specialistui, iš nosies landų paimami tepinėliai COVID-19 viruso nustatymui. Testuojant  grupuojami toje pačioje aplinkoje besimokantys vaikai. . Visi mokykloje surinkti ir anonimizuoti ėminiai pristatomi į tyrimus atliekančias laboratorijas.

Pradinukaių profilaktiškai tiriami dėl COVID-19 ligos nustatymo kas 7 dienas. Kaupinių PGR tyrimas būtų atliekamas mokykloje. 

Dalyvavimas kontaktinio ugdymo procese ir profilaktiniame tyrime ugdymo įstaigose yra savanoriškas, todėl asmuo turi teisę atsisakyti jame dalyvauti arba yra sudaroma galimybė bet kada iš jo pasitraukti, parašant laisvos formos prašymą. Atsisakius dalyvauti šiame tyrime, pradinukų ugdymas yra tęsiamas nuotoliniu būdu.

Ar gali vykti neformaliojo švietimo užsiėmimai?

Neformalus švietimas gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, išskyrus šiuos atvejus:

  • Užsienio kalbos mokėjimo lygio vertinimo egzaminus (įskaitas) mokiniams, kai dalyvauja ne daugiau kaip 10 mokinių;
  • Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai dalyvauja viena neformaliojo vaikų švietimo grupė, bet ne daugiau kaip 25 asmenys;
  • Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus uždarose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 10 vaikų ir užtikrinamas 10 m² paslaugos teikimo plotas vienam vaikui;
  • Individualius neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus;
  • Vaikų stovyklų veiklas, kai vienoje grupėje dalyvauja ne daugiau kaip 15 vaikų ir užtikrinamas 5 m² paslaugos teikimo plotas vienam vaikui.

Užsiėmimai organizuojamis užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Informaciją apie laisvas vietas vaikų vasaros stovyklose galite rasti vaikai.kaunas.lt. Taisyklės gali kisti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje.

Kaip Kauno mokyklose vyks 5–11 klasių mokinių ugdymo procesas?

Įvertinus mokyklų bendruomenių, pedagogų, pačių moksleivių nuomones ir vis dar sudėtingą epidemiologinę situaciją Kauno mieste, nuspręsta 5–11 klasių mokinių į kontaktinį ugdymą kol kas negrąžinti. Vis tik, jeigu mieste atsirastų įstaigų, kurios vieningai pasisakytų už pamokų organizavimą klasėse ir gebėtų užtikrinti visus saugumo reikalavimus jose, mišraus ar dalinio kontaktinio ugdymo galimybės būtų svarstomos.

Renginiai ir laisvalaikis

Ar galimas laisvalaikio paslaugų teikimas?

Galima teikti laisvalaikio ir pramogų, sporto įrenginių eksploatavimo bei sporto klubų poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių (užtikrinant 20 m2 paslaugos teikimo plotą vienam paslaugos gavėjui) paslaugas .

Šie reikalavimai netaikomi jei aptarnaujami tik tie asmenys, kurie turi galimybių pasą, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, pramoginiams laivams ir pirtims.

Paslaugos, teikiamos užtikrinant 10 m2 plotą vienam paslaugos gavėjui. Pirtyse gali lankytis du skirtingų namų ūkių asmenys, jei įleidžiami tik turintieji galimybių pasą, lankytojų skaičius neribojamas.

Baseinuose taip pat gali lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 žmonės. Baseinų lankytojų skaičius neribojamas, kai visi baseinų lankytojai turi galiojančius galimybių pasus.

Ar gali vykti šeimos šventės?

Asmeninėse šventėse viduje nuo šiol leidžiama dalyvauti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti dešimčiai asmenų. Turintiems galimybių pasą, viduje galima švęsti grupėmis po 10 viduje, o lauke dalyvių skaičius neberibojamas. Laidotuvių apeigose gali dalyvauti iki 50 asmenų.

Ar gali vykti renginiai uždarose patalpose?

Karantino metu renginiai gali būti vykdomi, jeigu laikomasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų srautų valdymo, saugių atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ir kitų būtinųjų apsaugos priemonių.

Šiuo metu:

Leidžiamos kino teatrų ir kino klubų paslaugos, profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymas, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose gali dalyvauti ne daugiau nei 250 žiūrovų ar dalyvių ir renginį galima stebėti tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas), gali būti užpildoma ne daugiau, kaip 50 proc. sėdimų vietų. Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas šių paslaugų teikimo vietose draudžiama.

Turint Galimybių pasą:

Uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose gali dalyvauti ne daugiau nei 2000 žiūrovų ar dalyvių, kurie renginį gali stebėti tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas), užpildoma ne daugiau nei 75 proc. visų sėdimų vietų. Renginių metu turi būti dėvimos kaukės. Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kontrolinėse rungtynes ir FIBA Olimpinio atrankos turnyro 2020 rungtynes, galima stebi tik iš sėdimų vietų, užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. sėdimų vietų.

Ar gali vykti renginiai atvirose erdvėse?

Karantino metu renginiai gali būti vykdomi, jeigu laikomasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų srautų valdymo, saugių atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ir kitų būtinųjų apsaugos priemonių.

Šiuo metu:

Leidžiamos kino teatrų ir kino klubų paslaugos, profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymas, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose dalyvių skaičius neribojamas, žiūrovų ir (ar) dalyviai, renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas). Taip pat draudžiama prekiauti maistu ir gėrimais.

Turint Galimybių pasą:

Atvirose erdvėse, renginiuose gali dalyvauti neribotas skaičius žiūrovų ir dalyvių, tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse, galima prekiauti maistu ir gėrimais laikantis OV nustatytų sąlygų.

Verslas

Ar gali veikti kavinės ir barai?

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, gali būti vykdoma nuo 7 iki 24 valandos, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, susėdus po ne daugiau, nei 5 asmenis, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkio narius.

Turint Galimybių pasą:

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla vykdoma uždarose patalpose nuo 7 iki 24 valandos.

Visais atvejais turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigoms ir barams?

Viešojo maitinimo įstaigose privaloma užtikrinti, kad lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsisakantys vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus (ne mažesnio kaip 1 metro) atstumo vienas nuo kito. Atstumas tarp stalų taip pat turėtų būti išlaikytas – ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas.

Dažnai liečiami paviršiai, pavyzdžiui, sanitariniai mazgai, kriauklės, durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai, privalo būti valomi ir dezinfekuojami. Stalų, kėdžių ir kitų dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija privaloma po kiekvieno lankytojo.

Kavinių, barų ir restoranų lankytojams negalima siūlyti apklotų, organizuoti maitinimo savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo staltiesių ir padėkliukų, kurie negali būti valomi, dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo.

Kaip elgtis bare, kavinėje ar restorane?

Kavinėse, restoranuose ir baruose privaloma dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones bei laikytis socialinio atstumo. Prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas veido apsaugos priemones galios einant į kavinę ir užsisakant maistą, o jas nusiimti galima valgant ir geriant. Aptarnauti viduje leidžiama tik Galimybių pasą turinčius gyventojus.

Kaip karantino laikotarpiu dirbs parduotuvės ir turgavietės?

Parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla organizuojama užtikrinant 10 m2 prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujant ne daugiau kaip vieną asmenį ir užtikrinant kitas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Šie reikalavimai netaikomi jei aptarnaujami tik tie asmenys, kurie turi galimybių pasą.

Judėjimas

Kokios priemonės naudojamos saugumui viešajame transporte užtikrinti?

Keliavimas miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, taip pat specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vykdomas užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Ar leidžiami susibūrimai?

Privačiose ir viešose uždarose vietose galima būti ne didesnėmis nei 10 asmenų grupėmis, dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis, išskyrus atvejus, kai šiuo nutarimu leidžiama teikti paslaugas ar vykdyti veiklas didesnėms asmenų grupėms. Atvirose erdvėse žmonių skaičius nėra ribojamas.

Visgi kviečiame nepamiršti saugumo ir prevencinių priemonių vietose, kur susirenka nemažas žmonių kiekis. Saugokite save ir aplinkinius: laikykitės saugaus atstumo, dėvėkite apsaugines veido kaukes, venkite nebūtinų kontaktų, dezinfekuokite rankas ir kitus dažnai liečiamus paviršius.

Bendri

Kas yra koronavirusai?

Koronavirusai yra didelė virusų šeima, galinti sukelti ligas gyvūnams ar žmonėms. Dėl koronaviruso žmonės jaučia peršalimo simptomus, jiems atsiranda kvėpavimo takų infekcijos, sunkesnės ligos formos, tokios kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) ar sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS). Naujausias atrastas koronavirusas – COVID-19.

Virusams dauginantis, retkarčiais įvyksta mutacijos, kurios gali padidinti viruso plitimo greitį, atsparumą imuniniams mechanizmams ir kitas savybes. Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos keletas naujų COVID-19 atmainų – mutacija kilusi iš Jungtinės Karalystės (britiškoji arba 323 B.1.1.7) ir iš Pietų Afrikos (PAR B.1.35).

Kaip plinta koronavirusas?

COVID-19 virusas pirmiausia plinta seilių lašeliais arba išskyromis iš nosies, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja. Užsikrėsti taip pat galima liečiant įvairius paviršius, kurie prieš tai buvo užteršti COVID-19.

Dažnu atveju, koronavirusai perduodami artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 metu, todėl geriausias būdas užkirsti kelią ir sulėtinti COVID-19 viruso plitimą – laikytis saugių atstumų, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas bei neliesdami veido.

Kokie simptomai būdingi COVID-19?

Dažniausi COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys ir nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys, simptomai, kurie gali pasireikšti kai kuriems pacientams – viso kūno skausmai, nosies užgulimas, galvos skausmas, konjunktyvitas, gerklės skausmas, viduriavimas, skonio ar kvapo praradimas arba odos išbėrimas, rankų ar kojų spalvos pakitimai.

Šie simptomai paprastai būna nestiprūs ir prasideda palaipsniui. Kai kurie žmonės gali užsikrėsti ir jausti tik labai nežymius simptomus ar jų nejausti iš viso

Kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį?

Turėjusiu sąlytį laikomas žmogus, kuris bendravo su asmeniu, turinčiu patvirtintą koronavirusinės infekcijos diagnozę, nesvarbu ar ji besimptomė, ar žmogui pasireiškė COVID-19 būdinga simptomatika. Jeigu žinote, kad buvote šalia ar bendravote su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, labai svarbu įvertinti riziką.

Jeigu turėjote didelės rizikos sąlytį ir su Jumis nesusisiekė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas ar negavote SMS žinutės, užpildykite sąlytį turėjusių asmenų anketą internetu. Kai yra įvykęs sąlytis su asmeniu, turėjusiu tiesioginį kontaktą su sergančiuoju COVID-19 („kontakto kontaktas“ arba tretinis kontaktas), rizikos užsikrėsti koronavirusine infekcija nėra.

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas. Saviizoliacija gali būti trumpinama ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną, atlikus laboratorinį koronaviruso tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Turėjau / manau, kad turėjau kontaktą su sergančiu COVID-19. Ką daryti?

Asmenys, kurie turėjo sąlytį su sergančiais koronavirusine infekcija (COVID-19), ir jei pasireiškė ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), nedelsiant turi kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808. Jei ligos simptomų nejaučiate, savo duomenis pateikite NVSC elektoriniu būdu užpildydami anketą ČIA.

Pateikę duomenis, laukite NVSC specialistų, atliksiančių individualų rizikos vertinimą, skambučio.

Jei žmonės sužino, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju koronavirusu, jie privalo izoliuotis, nelaukdami atskirų nurodymų.

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis į NVSC telefonu (8 5) 264 9676 ir informuoti apie turėtą sąlytį bei laukti tolimesnių NVSC nurodymų.

Kur kreiptis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų?

Informuojame, jog nuo pirmadienio (gegužės 31 d.) atnaujinimas tiesioginis paslaugų ir konsultacijų teikimas Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje bei kituose Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose, įskaitant seniūnijas.

Į fizinę vietą atvykti norintys gyventojai privalo laikytis griežtų higienos, srautų valdymo ir kitų reikalavimų.

NELAUKITE EILĖJE – REGISTRUOKITĖS VIZITUI:

• Internetu: registracija.kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais tel.: (8 37) 20 72 94

• Civilinės metrikacijos klausimais tel.: +370 6 12 90589; +370 6 71 43921

PASLAUGŲ UŽSAKYMAS IR KONSULTACIJOS NUOTOLINIU BŪDU:

• Elektroniniu paštu info@kaunas.lt

• Savivaldybės veiklos klausimais: (8 37) 20 72 94

• Socialiniais paramos klausimais: (8 37) 42 44 40

• Socialinių paslaugų klausimais: (8 37) 42 41 41

• Civilinės metrikacijos klausimais: +37061290589, +37067143921

• Puslapyje https: epaslaugos.kaunas.lt

Kas yra galimybių pasas?

Galimybių pasas – inovacija, kuri leis žmonėms gyventi laisviau, suteiks daugiau galimybių: eiti į restoranus, teatrus ar koncertus, organizuoti didesnes šeimos šventes, teikti daugiau kontaktinių paslaugų vidaus ir lauko erdvėse, atvers nemažos dalies verslų duris.

Švelnesnės karantino sąlygos galios pasiskiepijusiems nuo koronaviruso, juo persirgusiems arba gavusiems neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Galimybių pasą galima gauti bei patikrinti interneto puslapyje gpasas.lt prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pateikus savo asmens duomenis.

Paslaugų teikimo vietose galioja tiek mobiliajame įrenginyje išsaugotas QR kodas, tiek atsispausdinta jo versija. Kiekvienas galimybių pasas turi galiojimo datą, todėl jį būtina reguliariai atnaujinti.

Kam galioja galimybių pasas?

Galimybių pasas galioja tiems asmenims, kurie:

yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje registruota COVID-19 ligos vakcina:
praėjus 1 savaitei po „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“) ar „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;

  • praėjus 4 savaitėms po „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
  • praėjus 4 savaitėms po „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) pirmosios vakcinos dozės suleidimo, bet ne ilgiau kaip praėjus 12 savaičių;
  • po „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą.
  • Taip pat tiems, kas persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų (bet ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir gautą neigiamą atsakymą. Taip pat vaikams iki 16 metų.

Sveikata

Kada reikia dėvėti medicininę kaukę?

Kaukių galima nedėvėti atvirose erdvėse, kai šalia 2 m spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių taip pat galima nedėvėti:

  • Kai yra sportuojama;
  • Aukšto meistriškumo sporto pratybose;
  • Paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke;
  • Neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį;
  • Vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigose ir (ar) jų teritorijose netaikomas reikalavimas dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
  • Kaukę būtina dėvėti apgyvendinimo vietų bendrojo naudojimo patalpose, teikiant leidžiamas kontaktines paslaugas. Kaukes būtina dėvėti uždarose vietose.

Rekomenduojama dėvėti kaukę privačioje asmeninėje šventėje, jei tokia rengiama, ar bendraujant su kitos šeimos/ namų ūkio nariais.

Kas gali tirtis dėl koronaviruso?

Išsitirti dėl COVID-19 gali visi kauniečiai, kurie galimai turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju koronavirusine infekcija ar yra pajutę peršalimo simptomus – karščiavimą, kosulį, dusulį.

Į darbus grįžtantys darbuotojai iš kultūros ir meno, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto, viešojo maitinimo paslaugų teikimo sričių, mažmeninės prekybos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų, individualių veiklų teikėjai, – taip pat raginami profilaktiškai testuotis.

Profilaktiniui testui dėl koronaviruso galima užsiregistruoti paskambinus į karštąją koronaviruso linija 1808 arba užpildžius duomenis internetinėje svetainėje 1808.lt.

Ar neserga koronavirusu, kas 7–10 dienų, tirtis turėtų sveikatos priežiūros, socialines, švietimo paslaugas bei veiklas teikiantys darbuotojai ir vaistinių personalas. Darbdaviai turėtų užtikrinti, kad visas personalas būtų informuotas apie testavimo galimybes ir įtrauktas į tiriamųjų sąrašus. Juos įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovai teikia per specialiai jiems sukurtą centralizuotą sistemą sveikas.kaunas.lt.

Kaip užsiregistruoti tyrimams?

Pajutus ūmius peršalimo ar kitus koronavirusui būdingus simptomus, skambinkite karštąją koronoviruso linija 1808 arba registruokitės internetu – 1808.lt.

Registracijos metu turėsite pateikti savo asmens ir kontaktinius duomenis, pasirinkti vieną iš galimų laikų ir datų. Primename, kad į patikros punktus priimami tik registruoti asmenys – savavališkai atvykti į teritoriją griežtai draudžiama.

Kaip elgtis atvykus į mobilųjį punktą?

Patvirtinus Jūsų registraciją – su savimi turėkite asmens tapatybės dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliuoju telefono numeriu.

Atvykus į mobilųjį COVID-19 patikros punktą privalote laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus specialisto nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo.

Atlikus tyrimą privalote laukite atsakymo: apie tiek neigiamą, tiek teigiamą – bus pranešta asmeniškai.

Nustačius teigiamą COVID-19 atvejį ir priėmus sprendimą pacientą hospitalizuoti, bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į ligoninę.

Kas gali patekti į karščiavimo kliniką?

Pacientai į Karščiavimo kliniką priimami tiksliai nurodytu registracijos laiku, tik su šeimos gydytojo siuntimu.

Karščiavimo klinikoje gydytojo apžiūrai galės lankytis pacientai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurių kūno temperatūra pakilusi virš 37,8 laipsnių ir jaučiamas bent vienas iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtis, kosulys, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, bus organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis reikėtų elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Vakcinacija

Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliant imuninį organizmo atsaką – antikūnus. Virusui patekus į organizmą antikūnai lengviau identifikuoja svetimkūnį, padeda kovoti su liga ir greičiau pašalinti ją iš organizmo.

Kokia yra vakcinacijos tvarka?

Gyventojai skiepijami nuo COVID-19 vadovaujantis prioritetų tvarka, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“.

Ministro įsakymą rasite ČIA.

Kaip jausiuosi po skiepo?

Po vakcinacijos gali jaustis nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, tačiau paprastai šie simptomai praeina po kelių dienų. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (taip pat į vakciną nuo COVID-19 ligos) galite pranešti tiesiogiai internetu, prisijungus čia arba nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Šalutinis poveikis rodo, kad vakcina veikia ir skatina imuniteto formavimąsi. Jei po savaitės simptomai neišnyksta ar pasireiškia sunkesni simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, dėl prastos savijautos jūs galite gauti nedarbingumą.

Ar vakcinos saugios?

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos bei naudojamos šios vakcinos:

  • „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech & Pfizer“)
  • „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas „Moderna“)
  • „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
  • „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Visų jų saugumą užtikrina į Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinos atitinka visus kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus, keliamus bet kuriai į Europos sąjungos rinką išleidžiamai vakcinai. Jų sudėtyje nėra COVID -19 viruso ir ji negali sukelti koronavirusinės infekcijos.

Kam pranešti, pajutus šalutinį skiepų poveikį?

Šalutinį skiepų poveikį patyrę gyventojai gali apie jį pranešti šiais kontaktais:

Kaip elgtis negavus žinutės dėl antro skiepo?

Visi gyventojai paskiepyti pirmąja vakcina yra automatiškai įtraukti į laukiančiųjų sąrašą dėl antrosios skiepo dozės. Data nurodyta ant informacinio lapelio dėl antrojo skiepo yra tik preliminari ir gali skirtis keliomis dienomis t. y. žinutė jus gali pasiekti anksčiau arba vėliau nei buvo nurodyta.

Primename, kad atvykti į Kauno Ledo rūmų vakcinavimo centrą galite tik sulaukę trumposios SMS žinutės su nurodytu tiksliu apsilankymo laiku.

Kada skiepijimas yra baigtas?

Skiepijimas nuo COVID-19 laikomas užbaigtu, kai asmuo yra paskiepytas pagal pilną vakcinavimo schemą:

  • „Comirnaty“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 7 paroms po antros dozės.
  • „Moderna“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 14 parų po antros dozės.
  • „Janssen“ – skiepijama 1 vakcinos doze, imunitetas susidaro praėjus 14 dienų po skiepo.
  • „Vaxzevria“ – skiepijama 2 vakcinos dozėmis, imunitetas susidaro praėjus 15 dienų po antros dozės.

Atminkite: skiepijimo schemą sudaro ne tik vakcinos dozių skaičius, tačiau ir laikotarpis, per kurį susidaro imunitetas. Vadinasi, kitą dieną po antros dozės, izoliacijos išimtimi pasinaudojo dar negalėsite.

Ar skiepijama namuose?

Prioritetinės eilės sulaukusius kauniečiams, kurie negali atvykti į Kauno ledo rūmų vakcinavimo centrą dėl judėjimo negalios ar sveikatos būklės, organizuojamas skiepijimas namuose. Registruotis turėtumėte elektroniniu paštu vakcinacija@kaunopoliklinika.lt

Saviizoliacija

Kas yra saviizoliacija?

Saviizoliacija – tai asmens, sergančio užkrečiamąja liga, įtariamo sergančio, turėjusio kontaktą su sergančiuoju ar sukėlėjo nešiotojo atskyrimas nuo aplinkinių žmonių norint išvengti užkrečiamosios ligos plitimo.

Saviizoliacijos metu būtina vengti kontakto su kitais asmenimis, atšaukti ar nukelti suplanuotus vizitus pas gydytojus, odontologus bei kitas procedūras, kol nesibaigs saviizoliacijos laikotarpis. Visą izoliavimosi periodą nepamirškite rankų higienos reikalavimų, dažnai vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas, o esant galimybei jas ir dezinfekuokite.

Kada turiu izoliuotis?

Savizoliacija privaloma:

  • Užsikrėtusiems COVID-19;
  • Įtariamiems užsikrėtus COVID-19;
  • Turėjusiems sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19;
  • Asmenims, grįžusiems / atvykusiems iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavusiems per jas 14 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvos Respubliką, ir neturintiems ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant / atvykstant į Lietuvos Respubliką atlikto laboratorinio tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gauto neigiamo atsakymo, yra privaloma izoliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka aktyvų saviizoliacijoje esančių asmenų stebėjimą – galimai sergantis žmogus turi būti pasiekiamas telefonu, el. paštu ir privalo kasdien fiksuoti sveikatos būklę

Kada saviizoliacija nėra taikoma?

Izoliacija nebus taikoma:

  • Ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;
  • Transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.;
  • Pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių;
  • Kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams;
  • Žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių;
  • Diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas;
  • Tranzitu vykstantiems keleiviams;
  • Jūrininkams;
  • Savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
  • Aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose;
  • Iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams
  • Mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Jeigu koronavirusu persirgusiam žmogui per tris mėnesius nuo susirgimo bus nustatytas didelės rizikos sąlytis, jam izoliuotis taip pat nereikia.

Ši išimtis netaikoma žmonėms, dirbantiems gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos, socialinės globos bei laisvės atėmimo įstaigose, taip pat gyvenantiems socialinės globos įstaigose, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, bei žmonėms, kuriems yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Kada galima palikti saviizoliaciją?

Norint palikti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą numatomos išimtys, kada asmuo gali palikti izoliacijos vietą:

  • Organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
  • Nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
  • Žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
  • Užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
  • Nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.
  • Taip pat jeigu atvykstama iš aukštą riziką turinčių šalių yra taikomos griežtesnės saviizoliacijos taisyklės - 14 dienų saviizoliacija. Atvykstant iš mažesnę riziką turinčių šalių taikomos švelnesnės saviizoliacijos sąlygos - leidžiama palikti namus 1 km spinduliu. Visą šalių sąrašą ir galiojančius ribojimus rasite korona.stop internetiniame puslapyje. Kiekvieną savaitę naujienų skiltyje yra atnaujinama informacija.

Daugiau informacijos, kaip reikėtų elgtis, norint sutrumpinti izoliaciją po tiesioginio kontakto su sergančiuoju COVID-19, galite rasti čia

Kur kreiptis, jei neturiu galimybių izoliuotis?

Jeigu Kauno mieste neturite galimybių savarankiškai apsigyventi atskirame bute arba izoliuotis savo namuose atskirame kambaryje, kreipkitės telefonu 8 677 94119 arba elektroniniu paštu karantinas@kaunas.lt.

Šiuo numeriu maloniai prašome skambinti tik tuomet, kai saviizoliacijai Kauno mieste būstas yra būtinas. Jeigu norite pasikonsultuoti visais kitais klausimais, susijusiais su COVID-19, skambinkite 1808.

Kas gresia piktybiškai nesilaikantiems ribojimų?

Už izoliacijos pažeidimus ar kaukių nedėvėjimą įstatymai numato griežtą atsakomybę, t. y. baudas nuo 500 iki 1500 Eur.

Kokios yra saviizoliacijos taisyklės?

Koronaviruso infekcija sergantis žmogus privalo izoliuoti atskirame bute, name ar gerai izoliuotose buto ar namo patalpose, o izoliacijos metu tame pačiame kambaryje negali gyventi kiti žmonės.

Jeigu tokios galimybės nėra, o šeimos nariai sutinka, ligonis gali izoliuotis atskirame gerai vėdinamame kambaryje. Tokiu atveju ligonis turi apriboti judėjimą namuose ir sumažinti dalijimąsi bendra erdve, būnant bendrose erdvėse visada dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę. Jei yra galimybė, ligoniui rekomenduojama naudotis atskiru sanitariniu mazgu.

Jeigu žmogus izoliuojasi bendrabučio tipo patalpose su atskiru sanitariniu mazgu, jam draudžiama eiti į bendras patalpas, maistą ir kitas būtinas priemones prie ligonio izoliavimosi patalpos išorinių durų turi palikti kiti asmenys.

Išimtys taikomos tais atvejais, kai reikia slaugyti koronavirusu sergantį vaiką ar negalią turintį asmenį. Tuomet geriausia, kad ligoniu rūpintųsi nesergantis ir neturintis lėtinių ligų žmogus. Visą laiką, kai bendraujama su ligoniu, tiek slaugantysis, tiek sergantis žmogus turi dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę, kiek įmanoma išlaikyti saugų atstumą.

Kartu su ligoniu gyvenantiems sąlytį turėjusiems asmenims privaloma izoliuotis 14 dienų po paskutinės sąlyčio dienos.

Taip pat jeigu šeimoje yra keli ligoniai, jie visi gali izoliuotis viename kambaryje.

Izoliacijos principai:

  • Nepalikite izoliavimo vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo. Į izoliavimo vietą ar iš jos, jei reikalinga atlikti tyrimus ar kitais atvejais, kai gautas sveikatos priežiūros specialisto leidimas, draudžiama vykti viešuoju transportu.
  • Palaikykite reguliarų ryšį su sveikatos priežiūros specialistu, kuris šiuo metu rūpinasi jumis.
  • Visą izoliavimo laiką nepriimkite svečių ar lankytojų.
  • Maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinkite nuotoliniu būdu – paprašykite draugų arba giminaičių ar kreipkitės į būtinų priemonių ar maisto produktų pristatymo paslaugas teikiančias įmones, nesant tokios galimybės, šias paslaugas turėtų suteikti savivaldybės administracija.
  • Jeigu reikia pratęsti vaistų receptą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.
  • Jei buvote suplanavęs vizitus pas gydytojus specialistus, odontologą, pakeiskite vizito datą į vėlesnę.
  • Kasdien matuokitės kūno temperatūrą ir stebėkite savo būklę dėl pasunkėjusio kvėpavimo*. Pablogėjus sveikatos būklei, kreipkitės į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808.

Švietimas

Ką reikia žinoti laikantiems brandos egzaminus?

Atvykstant į egzamino laikymo vietą, privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, privalu išlaikyti ne mažiau kaip dviejų metrų atstumą vienam nuo kito. Viso egzamino metu galima turėti geriamojo vandens buteliuką.

Į brandos egzaminą draudžiama vykti, jeigu pasireiškė ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) arba yra paskirta privaloma izoliacija ir / ar nepasibaigęs jos laikotarpis.

Jeigu egzamino metu pajuntami viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) reikia nedelsiant pasišalinti iš egzamino ir kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnių veiksmų.

Kaip vyks abiturientų konsultacijos ir egzaminų laikymas?

Nuo balandžio 19 d. bus galima organizuoti kontaktines dvyliktokų konsultacijas ugdymo įstaigose, kai jose susirenka ne daugiau kaip 10 baigiamosios klasės mokinių.

Brandos egzaminai ar jų dalys galės vykti patalpose, kuriose yra ne daugiau kaip 10 abiturientų, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą; patalpose, kuriose yra 11–50 kandidatų bei užtikrinamas ne mažesnį kaip 2 metrų atstumas tarp visų patalpoje esančių asmenų, o vienam abiturientui tenka 10 m2 plotas.

Galės vykti egzaminai mokiniams, kurie baigia ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (pvz., tarptautinio bakalaureato), kai vienoje patalpoje egzaminą laiko ne daugiau kaip 10 mokinių, užtikrinant visas numatytas saugumo sąlygas.

Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, laisvės atėmimo vietose veikiančių mokyklų (skyrių) mokiniams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ar jo dalis vykdoma, kai patalpose yra ne daugiau kaip 10 mokinių, išlaikant tarp visų patalpoje esančių asmenų ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą; patalpose, kuriose yra 11–50 mokinių bei užtikrinamas ne mažesnį kaip 2 metrų atstumas tarp visų patalpoje esančių asmenų, o vienam mokiniui tenka 10 m2 plotas.

Kaip Kauno mokyklose vyks ugdymo procesai?

Profesinis ir aukštasis mokslas gali vykti ir kontaktiniu būdu atliekant studentų ir darbuotojų profilaktinius COVID-19 tyrimus. Leistos pamokos ar paskaitos su ne daugiau nei 10 moksleivių ar studentų, išlaikant bent 2 metrų atstumus. Jei patalpos didesnės ir įmanoma vienam asmeniui užtikrinti 10 kv. metrų plotą, užsiėmimuose galės dalyvauti 11-30 moksleivių ar studentų grupės.

Kiekviena mokslo įstaiga informuoja savo mokinius/studentus apie ugdymo tvarką.

Kaip vyksta testavimas kaupinių metodu?

Kaupinių tyrimo metu, prižiūrint kvalifikuotam specialistui, iš nosies landų paimami tepinėliai COVID-19 viruso nustatymui. Testuojant  grupuojami toje pačioje aplinkoje besimokantys vaikai. . Visi mokykloje surinkti ir anonimizuoti ėminiai pristatomi į tyrimus atliekančias laboratorijas.

Pradinukaių profilaktiškai tiriami dėl COVID-19 ligos nustatymo kas 7 dienas. Kaupinių PGR tyrimas būtų atliekamas mokykloje. 

Dalyvavimas kontaktinio ugdymo procese ir profilaktiniame tyrime ugdymo įstaigose yra savanoriškas, todėl asmuo turi teisę atsisakyti jame dalyvauti arba yra sudaroma galimybė bet kada iš jo pasitraukti, parašant laisvos formos prašymą. Atsisakius dalyvauti šiame tyrime, pradinukų ugdymas yra tęsiamas nuotoliniu būdu.

Ar gali vykti neformaliojo švietimo užsiėmimai?

Neformalus švietimas gali būti vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, išskyrus šiuos atvejus:

  • Užsienio kalbos mokėjimo lygio vertinimo egzaminus (įskaitas) mokiniams, kai dalyvauja ne daugiau kaip 10 mokinių;
  • Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai dalyvauja viena neformaliojo vaikų švietimo grupė, bet ne daugiau kaip 25 asmenys;
  • Neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus uždarose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 10 vaikų ir užtikrinamas 10 m² paslaugos teikimo plotas vienam vaikui;
  • Individualius neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus;
  • Vaikų stovyklų veiklas, kai vienoje grupėje dalyvauja ne daugiau kaip 15 vaikų ir užtikrinamas 5 m² paslaugos teikimo plotas vienam vaikui.

Užsiėmimai organizuojamis užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Informaciją apie laisvas vietas vaikų vasaros stovyklose galite rasti vaikai.kaunas.lt. Taisyklės gali kisti atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje.

Kaip Kauno mokyklose vyks 5–11 klasių mokinių ugdymo procesas?

Įvertinus mokyklų bendruomenių, pedagogų, pačių moksleivių nuomones ir vis dar sudėtingą epidemiologinę situaciją Kauno mieste, nuspręsta 5–11 klasių mokinių į kontaktinį ugdymą kol kas negrąžinti. Vis tik, jeigu mieste atsirastų įstaigų, kurios vieningai pasisakytų už pamokų organizavimą klasėse ir gebėtų užtikrinti visus saugumo reikalavimus jose, mišraus ar dalinio kontaktinio ugdymo galimybės būtų svarstomos.

Renginiai ir laisvalaikis

Ar galimas laisvalaikio paslaugų teikimas?

Galima teikti laisvalaikio ir pramogų, sporto įrenginių eksploatavimo bei sporto klubų poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių (užtikrinant 20 m2 paslaugos teikimo plotą vienam paslaugos gavėjui) paslaugas .

Šie reikalavimai netaikomi jei aptarnaujami tik tie asmenys, kurie turi galimybių pasą, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, pramoginiams laivams ir pirtims.

Paslaugos, teikiamos užtikrinant 10 m2 plotą vienam paslaugos gavėjui. Pirtyse gali lankytis du skirtingų namų ūkių asmenys, jei įleidžiami tik turintieji galimybių pasą, lankytojų skaičius neribojamas.

Baseinuose taip pat gali lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 žmonės. Baseinų lankytojų skaičius neribojamas, kai visi baseinų lankytojai turi galiojančius galimybių pasus.

Ar gali vykti šeimos šventės?

Asmeninėse šventėse viduje nuo šiol leidžiama dalyvauti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems asmenims iš skirtingų namų ūkių, lauke leidžiama švęsti dešimčiai asmenų. Turintiems galimybių pasą, viduje galima švęsti grupėmis po 10 viduje, o lauke dalyvių skaičius neberibojamas. Laidotuvių apeigose gali dalyvauti iki 50 asmenų.

Ar gali vykti renginiai uždarose patalpose?

Karantino metu renginiai gali būti vykdomi, jeigu laikomasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų srautų valdymo, saugių atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ir kitų būtinųjų apsaugos priemonių.

Šiuo metu:

Leidžiamos kino teatrų ir kino klubų paslaugos, profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymas, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose gali dalyvauti ne daugiau nei 250 žiūrovų ar dalyvių ir renginį galima stebėti tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas), gali būti užpildoma ne daugiau, kaip 50 proc. sėdimų vietų. Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas šių paslaugų teikimo vietose draudžiama.

Turint Galimybių pasą:

Uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose gali dalyvauti ne daugiau nei 2000 žiūrovų ar dalyvių, kurie renginį gali stebėti tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas), užpildoma ne daugiau nei 75 proc. visų sėdimų vietų. Renginių metu turi būti dėvimos kaukės. Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės kontrolinėse rungtynes ir FIBA Olimpinio atrankos turnyro 2020 rungtynes, galima stebi tik iš sėdimų vietų, užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. sėdimų vietų.

Ar gali vykti renginiai atvirose erdvėse?

Karantino metu renginiai gali būti vykdomi, jeigu laikomasi ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų srautų valdymo, saugių atstumų laikymosi, kaukių dėvėjimo ir kitų būtinųjų apsaugos priemonių.

Šiuo metu:

Leidžiamos kino teatrų ir kino klubų paslaugos, profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymas, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.

Atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose dalyvių skaičius neribojamas, žiūrovų ir (ar) dalyviai, renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus gyvūnų parodas). Taip pat draudžiama prekiauti maistu ir gėrimais.

Turint Galimybių pasą:

Atvirose erdvėse, renginiuose gali dalyvauti neribotas skaičius žiūrovų ir dalyvių, tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse, galima prekiauti maistu ir gėrimais laikantis OV nustatytų sąlygų.

Verslas

Ar gali veikti kavinės ir barai?

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, gali būti vykdoma nuo 7 iki 24 valandos, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, susėdus po ne daugiau, nei 5 asmenis, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkio narius.

Turint Galimybių pasą:

Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla vykdoma uždarose patalpose nuo 7 iki 24 valandos.

Visais atvejais turi būti užtikrinamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigoms ir barams?

Viešojo maitinimo įstaigose privaloma užtikrinti, kad lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsisakantys vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus (ne mažesnio kaip 1 metro) atstumo vienas nuo kito. Atstumas tarp stalų taip pat turėtų būti išlaikytas – ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas.

Dažnai liečiami paviršiai, pavyzdžiui, sanitariniai mazgai, kriauklės, durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai, privalo būti valomi ir dezinfekuojami. Stalų, kėdžių ir kitų dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija privaloma po kiekvieno lankytojo.

Kavinių, barų ir restoranų lankytojams negalima siūlyti apklotų, organizuoti maitinimo savitarnos principu, kai maistą įsideda patys lankytojai. Taip pat negalima naudoti daugkartinio naudojimo staltiesių ir padėkliukų, kurie negali būti valomi, dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo.

Kaip elgtis bare, kavinėje ar restorane?

Kavinėse, restoranuose ir baruose privaloma dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones bei laikytis socialinio atstumo. Prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas veido apsaugos priemones galios einant į kavinę ir užsisakant maistą, o jas nusiimti galima valgant ir geriant. Aptarnauti viduje leidžiama tik Galimybių pasą turinčius gyventojus.

Kaip karantino laikotarpiu dirbs parduotuvės ir turgavietės?

Parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla organizuojama užtikrinant 10 m2 prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujant ne daugiau kaip vieną asmenį ir užtikrinant kitas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Šie reikalavimai netaikomi jei aptarnaujami tik tie asmenys, kurie turi galimybių pasą.

Judėjimas

Kokios priemonės naudojamos saugumui viešajame transporte užtikrinti?

Keliavimas miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, taip pat specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vykdomas užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Ar leidžiami susibūrimai?

Privačiose ir viešose uždarose vietose galima būti ne didesnėmis nei 10 asmenų grupėmis, dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis, išskyrus atvejus, kai šiuo nutarimu leidžiama teikti paslaugas ar vykdyti veiklas didesnėms asmenų grupėms. Atvirose erdvėse žmonių skaičius nėra ribojamas.

Visgi kviečiame nepamiršti saugumo ir prevencinių priemonių vietose, kur susirenka nemažas žmonių kiekis. Saugokite save ir aplinkinius: laikykitės saugaus atstumo, dėvėkite apsaugines veido kaukes, venkite nebūtinų kontaktų, dezinfekuokite rankas ir kitus dažnai liečiamus paviršius.

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.